Tą skaudų gegužį
Viskas atrodo kaip liūdnas kino filmas. Tik sunkumas giliai giliai, vis dar negalintis prasiveržti ašaromis, realus. Savo kertelėj nuo Atvelykio besikamuojanti ir silpstanti Mama, mano kelionės mikro autobusais Vilnius – Biržai ankstyvais pavasario rytais po beveik bemiegių naktų, sėdėjimas snūduriuojant prie Mamos lovos, sukaupus paskutines jėgas kimiu balsu man ištarti paskutiniai jos žodžiai:…
View On WordPress








