Ketvirta diena
Aš turiu tai išgyventi. Jog nesame kartu, bet Tu esi šalia.
Tu esi mieste, kuriame gyvenu, gatvėse, kuriose vaikštau, darbe, kuriame dirbu. Tu esi kavinėse, į kurias mėgstu eiti, miškuose, kuriuose vaikštau, kad atsigaučiau, namuose, į kuriuos kasdien grįžtu. Tu esi visur, net mano kambaryje, lovoje, drabužių kvape. Tu taip stipriai mane prie savęs pririšai, kad negaliu išsipainioti, nes kad ir kaip prisiversčiau Tavęs nekęsti, pabaigoje prieš užmerkiant akis vis tiek Tave myliu. Ir aš turiu tai išgyventi. Turiu būti tiek stipri, kad rinkčiausi gyventi. Nesu tiek savimi užtikrinta, ar iki visiškai tvirtų žingsnių galėsiu atsistoti. Tu esi visur ir tai mane gasdina. Mes nekartu ir tai gasdina mane dar labiau.
Bet aš turiu tai išgyventi. Kasdien. Kad Tu judi toliau, o aš dar negaliu.
