#stebuklai

[mamagrizknamo]

Pyragas su obuoliais ir marcipanu

Kai iš lovos išlipu ne ta koja, pasekmes, kurios paskui lydi gerą pusdienį, labiausiai jaučia tądien mąstyti atsisakanti galva. Ir tada viskas, visi darbai, reikalai ir net bendravimas slysta iš rankų.

Tikrai nepamenu kuria koja išlipau iš lovos šiandien, bet, matyt, pasitaikė ta, t. y., teisingoji, mat tik išsliuogusi iš šiltų patalų nusprendžiau, kad tvarkysiu namus. Ir ne bet kaip, o iš pagrindų - valysiu, šveisiu ir plausiu, o jei liks jėgų, ir rankinės turinį perkratysiu - pastaruoju metu ją, pilną visokio šlamšto, tampau lyg kokį sunkų akmenį. Bet Dievas, taip atidžiai klausęsis rytinių, begaliniu entuziazmu paženklintų mano planų, pakišo mintį apie pyragą. Todėl dabar sėdžiu dvigubai, o gal net trigubai netvarkingesniuose namuose, nei kad buvo vakar ar šįryt, bet užtatai su nuodėmingai gundančiu pyragu ant stalo.

Kadangi idėja nepriklausė man (pamenat, ją primetė Dievas), nemačiau reikalo smarkiai galvoti - pasinaudojau kadaise keksiukams kurtu receptu (receptas čia), kurį išsitraukiu tada, kai norisi saldėsių, o kvietinio raugo būna prisikaupę tiek, kad nebetelpa į stiklainiuką (kalbu apie raugą, kuris lieka maitinant motininį raugą). Šį kartą, manau, pataikiau tiesiai į dešimtuką - jei uogomis gardintus keksiukus vadinau ir tebevadinu labai vykusiais, tai pyragą pakrikštijau nuostabiuoju. ,,Kaltę" suverčiau obuoliams, kurie, įšokę į pyragą, pavertė jį kur kas kvapnesniu, puresniu ir drėgnesniu. Neslėpsiu, prie tobulo rezultato ženkliai prisidėjo ir šokoladu glaistyti marcipaniniai saldainiai, kuriuos, jei ne pyragas, garantuotai būčiau sušlamštusi kurį nors liūdną ar nuovargio paženklintą vakarą.

Reikės:

-100 g kvietinio raugo (naudoju nemaitintą, t. y., neaktyvų raugą);

-130 g cukraus;

-180-210 g a. r. kvietinių miltų;

-2 kiaušinių;

-8 g kepimo miltelių;

-30 g aliejaus;

-90 g lydyto ir jau atvėsinto sviesto;

-100 g pieno;

-1 a. š. burbono vanilės ekstrakto;

-1/3 a. š. druskos;

-120-150 g šokoladu glaistytų marcipaninių saldainių;

-2-3 obuolių.

Gaminimas:

1.Obuolius nuplauti, nusausinti ir, išėmus sėklalizdžius, supjaustyti skiltelėmis.

2.Įdubenį pilti pieną, dėti raugą, cukrų, druską ir šakute lengvai paplaktus kiaušinius. Supilti aliejų ir sviestą, pagardinti vanile; išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, išsijoti ir, vis maišant, sudėti į skystąją masę. Galiausiai suberti pjaustytus saldainius ir tešlą dar kartą išmaišyti.

3.Į kepimo formą įtiesti kepimo popieriaus lakštą, sukrėsti dalį tešlos. Ant viršaus išdėlioti skiltelėmis pjaustytus obuolius, sukrėsti likusią tešlos dalį.

4.Pyragą kepti 180° C karštumo orkaitėje apie 25 minutes.

[mamagrizknamo]

Bandelinis raugo pyragas su datulėmis ir obuoliais

Mano rozmarinas, kaip ir aš, turi ilgas atosogas. Tiesa, jo atostogos trunka kiek ilgiau, nei maniškės - aš rūgpjūčio pabaigoje išsliūkinu į darbą, o jis paprastai pasilieka sode, po senuoju slyvos medžiu. Ištrėmusi jį į gamtą balandį, tik dabar, spalio vidury, sugebėjau ponulį įlaipinti į automobilį, paskui šiaip ne taip abu pasiekėm duris, kėlėmės liftu ir va, atostogos baigėsi - dabar jis dirbs namų dulkių surinkėju iki kito pavasario.

Kol rozmarinas gyveno sode, tiek jam, tiek man, buvo gerai - augo jis dideliame degto molio puode, po atviru dangumi ir jokio vargo nematė, nes niekas nepriekaištavo dėl ūgio, nenurodinėjo kaip turi atrodyti padorus augalas, neįsakinėjo kiek ir kokia kryptimi ūglius auginti ir, žinoma, nekarpė. Dabar, rozmarinui atsidūrus tarp keturių sienų, aš dūsauju - metrinis, į visas puses išsikėtojęs baidykliukas, kurio, perstumdyk nors ir visus baldus, nebėr kur pastatyt. Galvoju, gerai bent, kad netyčiukais pakedentas kvepia - namai gi turi kažkuo kvepėti, tai tegu. Ir dar gerai, kad pradėjęs žydėti pavasarį, kovo viduryje, jis vis dar tebežydi. Tegu kukliai ir neįspūdingai, betgi tai vis šiokia tokia paguoda laike, kai viskas nyksta, traukiasi, krenta ir nebedžiugina. Nors, gerai pagalvojus, ne viskas gal taip jau ir beviltiška? Juk kartu su kasmetiniu rudens ir rozmarino grįžimu į savo namus grįžtu ir aš - vasarą prapuolusi sode, dabar sau leidžiu prapulti ne kur kitur, o virtuvėje.

Reikės:

-120 g aktyvaus kvietinio raugo (prieš naudojimą maitinto 2 kartus);

-160 g kambario temperatūros pieno;

-440 g a. r. kvietinių miltų (naudoju 550D tipo miltus);

-2 kiaušinių;

-80 g kambario temperatūros sviesto;

-4 g druskos;

-50 g cukraus.

Įdarui:

-200 g džiovintų datulių;

-200 g nuluptų ir išsėklintų obuolių;

-30 g sviesto;

-30 g cukraus;

-šiek tiek cinamono.

Gaminimas:

Įdaras:

Obuolius ir datules smulkiai supjaustyti. Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti vaisius, pagardinti cukrumi ir trumpai patroškinti - obuoliai neturėtų sutežti. Palikti vėsti.

Tešla:

1.Kiaušinius išplakti šakute.

2.Į dubenį pilti vasarošiltį pieną, kiaušinių plakinį, sudėti raugą, cukrų ir išmaišyti.

3.Kitame dubenyje sviestą ištrinti su druska.

4.Į masę su raugu berti sijotus miltus ir mentele arba rankomis užmaišyti tešlą. Dubenį uždengti ir palikti 30 min.

5.Į tešlą dalimis įmaišyti sviesto-druskos mišinį, dubenį pridengti ir palikti dar pusvalandžiui.

6.Dabar, po pusvalandžio, tešlą išminkyti - aš labai dažnai, įskaitant ir šį atvejį, naudoju „Slap and Fold“ minkymo techniką - tešla metama ant stalviršio, imama ties centru, pakeliama, vėl metama taip, kad abu krašteliai pasiliktų tešlos apačioje. Tada tešla imama iš kito šono ir vėl metama, kraštelius užlenkiant po ja. Veiksmą atlieku apie 10 minučių arba tol, kol rankose pajuntu ne suglebusį ir lipnų, o gan tvirtą tešlos kūną. Tiesa, kad mėtant tešlą nepervargtumėt, galima pasidaryti trumpas pertraukėles.

7.Po minkymo tešlai leisti pailsėti (30 min.) ir paskui kas pusvalandį (ar kas 45 min.) tempti ir lankstyti - paprastai užtenka 3 lankstymų. Po kiekvieno lankstymo indą su tešla uždengti drėgnu rankšluosčiu.

8.Po paskutinio lankstymo indą vėl uždengti rankšluosčiu ir palikti 3-4 valandoms (arba tiek, kiek reikia) - tešla turi ženkliai paaugti.

9.Darbinį paviršių pabarstyti miltais, dėti tešlą ir iškočioti, o paskui dar ir švelniai pratampyti rankomis iki norimo ar reikiamo dydžio (maniškės išmatavimai - 40x55 cm).

10.Ant paviršiaus paskirstyti įdarą (geriausia tai daryti rankomis), tešlos ilgasias kraštines lenkti link centro, pabarstyti cinamonu. Lenkimą pakartoti dar kartą, paviršių vėl pabarstant cinamonu. Tešlą supjaustyti į 10 dalių.

11.Kepimo forma turėtų būti gili, nes kylančias bandeles (kad neišsausėtų) reikės pridengti drėgnu rankšluosčiu, o pastarasis neturi liestis su bandelėmis, nes tikrai prikibs.

Į formą tiesti kepimo popieriaus lakštą. Paliekant nedidelius tarpelius, kurie, kepiniui kylant, gražiai užsipildys, sudėlioti bandeles. Kepimo indą pridengti drėgnu rankšluosčiu.

Bandelės, priklausomai nuo temperatūros, kyla apie 2-4 val.

12.Pyragą kepti 180° C orkaitėje apie 25-30 minučių.

Iškepusį bandelių pyragą pridengti drėgnu rankšluosčiu - drėgmė suminkštins kepimo metu susidariusią plutelę.

Atvėsusį saikingai saldų pyragą dar galima pabarstyti cukraus pudra.

[mamagrizknamo]

Plikyta raugo duona

Eleonoros Goldman straipsnyje, publikuotame 2021 m., užsimenama apie tai, kad Maja Pliseckaja labai mėgo silkę ir alų. Čia rimtai? Pasaulinio garso balerina ir še tau, silkę su alum??? Šiuo atveju keista yra mėgti ne retųjų albinosų eršketų ikrus ir ne Dalmore 62 viskį, kurie, be abejonės, skirti tenkinti pačių pačiausių jusles, o tik tai, kas be didelio vargo gali įšokti net ir į itin nedideles pajamas gaunančio piliečio pirkinių krepšelį.

Negana to, primabalerina dievino duoną, teigdama, kad sviestu užtepta riekė prilygsta geriausiam pasaulyje patiekalui. Na vat ir suprask tuos didžiuosius - iš esmės galėdami rinktis bet ką, kažkodėl tenkinasi tuo, kas paprasta, kasdieniška ir jokia prabanga nė nekvepia. Žinoma, mane tai stebina, bet tuo pačiu žavi, pakursto, įkvepia ir galop nuramina - silkę aš mėgstu, alaus nelabai, o va be duonos gyvenimo net neįsivaizduoju. Oi ne, nesu nuo jos priklausoma, bet jei nutinka, kad namie nėra nė trupinio, tai būtinai atsiranda koks sūrio gabalėlis, kuris be duonos ir nesižiūri, ir nesivalgo. Todėl duoną kepu. Sistemingai, kas savaitę - nepriklausomai nuo permainingo oro ar tokių pat nuotaikų.

Plikyta duona mano namuose atsirado sąlyginai neseniai - prieš kelerius metus nusprendusi pažaisti su tešlos plikymu, likau sužavėta gautu rezultatu. Duonos kvapnumo čia galima ir neminėti, nes kitokių, apart svaigiai kvapnių, duonų tiesiog nebūna. Užtat būtinai reikia užsiminti apie išskirtinį plikytosios gebėjimą net po savaitės išlikti šviežiai minkšta ir lengvai drėgna (nors laikau ją ne šaldytuve, o ant jo, įvyniotą į medvilnės rankšluostį). Ir va todėl tuos kelerius metus kepu šią ir tik šią duoną.

Įmaišui reikės:

-400 g verdančio vandens;

-200 g viso grūdo ruginių miltų;

-100 g vandens;

-150 g aktyvaus ruginio raugo;

-2-3 v. š. ruginių miltų (įmaišo apibarstymui).

Tešlai:

-100 g karšto vandens (salyklui užplikyti);

-25 g fermentuoto ruginio salyklo;

-200 g kambario temperatūros vandens;

-3 v. š. medaus;

-11 g druskos;

-2-3 v. š. kmynų;

-250 g kvietinių miltų;

-380-400 g viso grūdo dalių ruginių miltų.

Gaminimas:

1.Raugą pamaitinti likus 3-4 valandoms iki įmaišo užmaišymo.

Iš vakaro į dubenį berti miltus, užplikyti verdančiu vandeniu ir palikti vėsti (2-3 val).

2. Raugą išleisti kambario temperatūros vandenyje, supilti į jau atvėsusią vandens-miltų masę ir labai gerai išmaišyti. Paviršių apiberti miltais, dubenį uždengti ir palikti 12-14 valandų šiltoje patalpoje.

3.Salyklą užplikyti karštu vandeniu ir palikti vėsti.

4.Į pakilusį įmaišą dėti medų, druską, salyklo košelę, suberti miltus ir kmynus; išmaišyti.

Į kepimo formą įtiesti kepimo popieriaus lakštą, sukrėsti tešlą, paviršių išlyginti mediniu šaukštu ir, pastačius kur šiltai, palikti keltis - 24 ° temperatūroje jos padidėjimo laukiu apie 5-6 valandas, bet jei namuose bent keliais laipsniais šilčiau, duona gali pakilti ir per 3-4 valandas.

5. Jei pageidaujate ne itin storos plutos, pirmas 15 min. duoną kepti 200°C karštumo orkaitėje. Vėliau temperatūrą sumažinti iki 180 °C ir kepti dar 45 minutes.

Jei norisi storesnės, nuo išdžiuvimo apsaugančios plutos, pirmas 15 min kepti 230° ar net 250° C orkaitėje, o vėliau, likusias 45 minutes, 200° C orkaitėje. Bet nuoširdžiai sakau - to neprireiks, nes plikyta duona šviežumą išlaiko kur kas ilgiau, nei duona paprastoji.

Iškepusią pridengti drėgnu rankšluosčiu ir palikti vėsti. Atvėsusią ištraukti iš kepimo formos, raikyti ir ragauti.

[mamagrizknamo]

Raugo tešlos kūčiukai

Vaikystės namuose kūčiukai (mes juos šližikais vadinom) buvo privalomoji šventinio stalo dalis. Ir o taip, nors maisto, pradedant pataluose gulinčia silke ir baigiant bulvėmis ir džiovintais grybais kimštais virtinukais, būdavo daug, Kūčių vakarienė privalėjo baigtis aguonų piene plaukiojančiomis miniatiūrinėmis bandutėmis - man patikdavo ne per ilgiausiai plūduriavusios, su minkštutėliais pakraščiukais ir vis dar tvirtu vidumi. Kadangi indą mama laikydavo balkone (įtariu, dėl vietos stokos šaldytuve), keistoji sriuba būdavo ledo šaltumo - tikra palaima po visą vakarą trukusio valgymo maratono.

Kūčiukus ir dabar mėgstu, tik mano namuose jie ragaujami ne po maisto, o tada, kai norisi ko nors, kas nėra nei sūru, nei saldu. Ir dar, kūčiukai man yra ne tiek šventinis, kiek prieššventinis atributas, ženklinantis tylią ir paslaptingą laukimo pradžią.

Kadaise kepdavau mielinius kūčiukus, bet dabar tešlai kildyti naudoju duonos raugą. Ir gal todėl, kad ilgas procesas reikalauja ypatingos atidos, šituos, aguonomis gardintus kepinukus labai myliu - iškepusius suberiu į molio dubenį ir dengiu ne paprastu medvilniniu, o iš praeities atkeliavusiu lininiu rankšluosčiu - tokia pagarba tenka tikrai ne visiems mano namuose kepamiems dalykams.

O dabar grįžtam prie reikalų. Prieš metus jau dalinausi raugo tešlos kūčiukų receptu (receptas čia), bet šiemet pagalvojau, kad juk nuobodu daryti tą patį ir taip pat, todėl ingredientų proporcijas sudėliojau kiek kitaip - skaitydami pastebėsite, kad raugo, lyginant su pernykščiu receptu, čia dedu kur kas mažiau. Tas mažumas, prisiekiu, niekaip neįtakoja kepinukų skonio, bet tikrai prailgina tešlos kilimo laiką. Gerai tai ar blogai, spręsti kiekvienam asmeniškai, bet aš, kol tešla ilsėjosi, spėjau ne tik krūvas neatidėliotinų dalykų sutvarkyti, bet ir grožio miegeliu pasilepinti (neišpasakyta prieššventinio laikotarpio prabanga!).

..............................................................................................................................

Iš šaldytuvo ištrauktą raugą maitinu 2 kartus ir tik tada naudoju tešlai.

Tešlai naudojau ekologišką rapsų aliejų - man patinka jo konsistencija, aromatas ir gaminius švelniai nudažanti geltona spalva.

Kūčiukų tešlai reikės:

-100 g aktyvaus kvietinio raugo;

-60 g cukraus;

-200 g vandens;

-430 g a. r. kvietinių miltų (naudoju 550 D tipo miltus);

-50 g aliejaus + 1 v. š. aliejaus tešlos aptepimui;

-1 a. š. druskos;

-3-4 v. š. aguonų sėklų.

Gaminimas:

1.Viską, išskyrus druską, dėti į dubenį, lengvai paminkyti, pridengti ir palikti pusvalandžiui.

2.Suberti druską ir užminkyti tešlą (minkyti apie 8-10 min.).

Iš tešlos suformuoti rutulį, apglostyti aliejuotomis rankomis, dėti į dubenį, pridengti drėgnu rankšluosčiu ir palikti keltis. Maniškė kilo apie 8 valandas (patalpos temperatūra 24°). Jei jūsų virtuvėje bent laipsniu ar dviem šilčiau, procesas vyks kiek greičiau.

3.Pakilusią tešlą padalinti į, tarkim, 10 dalių, rankomis suformuoti ritinius, dėti juos ant šiek tiek miltuoto darbastalio, supjaustyti mažais gabaliukais, išdėlioti kepimo skardose ir palikti keltis (apie 15 min).

4.Orkaitę įkaitinti iki 180°C.

Kepti, priklausomai nuo tešlos gabaliukų didumo, apie 12-14 minučių.

Kai kūčiukais pasidalinsite su visais artimaisiais, būkite dosnūs iš esmės ir saujelę jų palikite ant stalo - žmonės sako, kad taip pamaloninsite į svečius užsukusias vėles.

[mamagrizknamo]

Raugo tešlos pyragas su mangoldais ir trijais sūriais

Mano laikas, spalvos, beržų kasos už lango, dar atodūsiai, mano ką tik prašniokštęs ir akmeniu iki šiol buvusią žemę pagirdęs lietus, dangus su properšomis, atgulusi žolė, kurią, Dieve švenčiausias, ir vėl reikės pjauti, mano naktinis drugys, klaidžiojantis palubėje, prisiminimai visko, kas pasiliko ten, už durų, gal vakardienoje, mano ritmingai šnarantys senų obelų nurudę lapai po kojomis, rytojaus laukimas, mano baimės, džiaugsmai, bemiegės ir beveik tamsios pilnatys, ir buvimo pilnatvės sapnai.

Ir keistas rūkas prieš pat vidurnaktį, ir jo blausybėje gęstantys įvairiaspalviai miesto langai. Dar gervės, kurios vos prieš kelias savaites taip graudžiai vaitojo tolybės laukuose ir šiandien, jau išskrisdamos, darnioje voroje, danguje. Mano neišsakyti žodžiai (nes nebuvo kam jų patikėti) ir akyse sustingęs šypsnis - jis ką tik palaimino naujai sukrautą žiedą nežinomos gėlės. Ir mano ėjimas, greičiau, lakstymas, bandant aplenkti dienos tykumoje be garso zujančius uodus, kurie, jei tik pasivys, taikys įžnybt ne kur kitur, o tiesiai į veidą. Ir dar tas pavadinimo neturintis, bet taip pažįstamas, paširdžiuose įsitaisęs ilgesys (o gal liūdesys?).

Bet tai praeis - pabus valandžiukę mindžiukuodamas vietoje, pajauks mintis, paliūdins ir nueis sau. O kai nueis, susiimsiu, sukišiu dubenin dabar jau skintus, prieš tai menkutį takelį užgulusius gražiuosius mangoldų lapus ir ilgai juos prausiu - lygiai taip pat rūpestingai, kaip dulkių migla pasidengusį savo kūną po kaitrios dienos darbo lauke. Ir tada jau kepsiu sugrįžtuvių namo pyragą - sėdėsim dviese prie apvalaus, trims skirto stalo ir mano žmogus, per vasarą įpratęs gyventi vienas, pasakys, kad taip neišpaskytai gera būti kartu. O aš, laukusi mano, kaip pyragų kepėjos, įvertinimo, pasimesiu ir nežinosiu ką atsakyti atgalios...

Šito pyrago nekepu vasarą - jis man yra ruduo. Ankstyvas, dar nei raudoniu ar geltoniu nepadalintas, šalnų nepakąstas ir šiltai gražus - rudeniop man prireikia visko, kas nuo ankstyvo pavasario darže buvo ravima, laistoma ar tik ratu apeinama. Bet jei galėčiau, garbės žodis, tais dideliais ir spalvingais lapais dabar apkaišyčiau visas sienas, lubas, spintas ir spinteles - man gailu viską palikt darganai ir po jos būtinai ateisiančiai viską galutinai suniokosiančiai žiemai. Todėl pyragai yra išeitis, tikrai! Grožio jais neužkonservuosi, bet skanumo tikrai bus. Ir sotumo bus, ir lėto, labai išsiilgto pasisėdėjimo dviese, kai ne tik valgai, bet ir daliniesi nereikšmingai reikšmingais savaitės, dienos ar visą amžinybę apimančiais nutikimais, bus.

Beje, jei pyragą (kurį kartais pavadinu nors ir keista, bet lazanija) iškepsite, būsite pirmieji po manęs.

Reikės:

Tešlai:

-150 g kvietinio raugo (neaktyvaus);

-1/2 a. š. druskos;

-1 kiaušinio;

-20 g aliejaus;

-160-180 g kvietinių miltų.

Įdarui:

-400 g mangoldų lapų (be stiebų);

-100 g špinokų ar špinatų (aš, kaip visad, naudoju špinokus);

-5 vid. dydžio svogūnų;

-4 česnako skiltelių;

-2 kiaušinių;

-1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;

-žiupsnio maltų juodųjų pipirų;

-1,5 a. š. malto kumino;

-3 v. š. smulkiai pjaustytų šviežių petražolės lapelių;

-druskos pagal skonį;

-60 g mėlynųjų pelėsių sūrio;

-100 g fetos;

-220 g mocarelos sūrio;

-aliejaus kepimui;

-2 v. š. sviesto.

Gaminimas:

Tešla

Į dubenį dėti raugą, aliejų, druską, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Sudėti miltus (jų, priklauomai nuo rūšies, gali prireikti daugiau ar mažiau) ir užminkyti tešlą. Dubenį sandariai uždengti ir palikti ramybėje pusvalandžiui.

Po pusvalandžio tešlą minkyti kokias 6 minutes. Jei tešla labai lipni, stalviršį lengvai pamiltuoti. Užminkytą tešlą grąžinti į dubenį, sandariai uždengti ir palikti bent valandai (esu laikiusi ir kokias 3).

Įdaras

Mangoldų lapus atskirti nuo stiebų, gerai nuplauti, nuvarvinti ir smulkiai supjaustyti.

Aukštoje keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti smulkintus svogūnus, o kai šie apkeps, ir česnakus. Suberti kuminą, saldžiosios paprikos miltelius. Kai tik pasklis aromatas, sudėti mangoldų ir špinokų lapus, dėti šaukštą sviesto ir, vis pamaišant, troškinti. Kai tik lapai suglebs, nukaisti. Tiesa, keptuvėje be lapų dar ir šiek tiek skysčio bus - aš jo neišpilu, bet galite elgtis kitaip ir perteklių pašalinti.

Į atvėsusius lapus supilti kiaušinių plakinį, suberti petražolės lapelius, pagardinti pipirais ir žiupsniuku druskos. Sudėti smulkintus fetos ir mėlynųjų pelėsių sūrius; išmaišyti.

Surinkimas:

Įdarą ir mocarelą padalinti į 3 dalis.

Pailsėjusią tešlą padalinti į 4 dalis - kiekvieną jų labai plonai iškočioti.

Kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir įtiesti pirmąjį tešlos lakštą. Ant viršaus paskirstyti įdarą; sudėlioti mocarelos sūrio gabaliukus.

Dėti antrąjį lakštą, įdarą ir sūrį - veiksmą pakartoti dar kartą.

Viršutinį tešlos sluoksnį aptepti lydytu sviestu. Tą patį, tik jau baigiantis kepimo procesui, galima atlikti dar kartą.

Pyragą kepti 180° orkaitėje apie 30 minučių.

Pyragas keptas 26 cm skersmens apvalioje formoje.

Pyragas skanus ir šiltas, ir jau atvėsęs. Jei liks kitos dienos priešpiečiams, pietums ar vakarienei, laikyti uždengtą maistine plėvele - iki tol traškus viršutinis tešlos sluoksnis suminkštės ir galėsite iš naujo atradinėti kiek pakitusius skonius.

Prie pyrago (tiek šilto, tiek šalto) idealiai tinka šviežūs pomidorai.

[princesepersikas]

Kartais susiduriame su žmonėmis, net visiškai nepažįstamais žmonėmis, kurie pradeda mumis domėtis iš pirmo žvilgsnio, kažkaip staiga, iš karto, dar nepratarus nė žodžio.

[mamagrizknamo]

Raugo krekeriai su grikių miltais

Kadaise tikrai buvo kitaip, bet dabar, net ir nuolaidų savaitę, ramų ramiausiai galiu praeiti ne tik pro vitrinoje iškabintas sukneles, bet ir kelnes (bais patogus rūbas!). Bet va pro miltus, net jei eisiu užrištomis akimis, nepraeisiu - sustosiu, pamindžiukuosiu valandžiukę ir...ir nesusilaikysiu. Nes miltų šiandien, skirtingai nei prieš kelis metus, man reikia daug ir įvairių, taip sakant, visiems įmanomiems gyvenimo atvejams. Kažkurį apsipirkinėjimo kartą, ketindama papildyti gražiai išrikiuotą ne tokią jau menką savo kolekciją, neatsilaikiau ir prigriebiau grikių miltų.

Kas liečia kolekcijas, tai mėgau jas nuo vaikystės - rinkau saldainių ir gumos popieriukus, pašto ženklus, laikraščių iškarpas, o kartą miško pievelėje, kurioje su mama uogavome, net drugelių prisigaudžiau, ketinama paturėti ir juos. Deja, su pastaraisiais, nors rūpestingai apgyvendinau stiklu įrėmintoje sekcijoje, nieko gero nesigavo - nuo tada drugelių nebegaudau.

Bet miltai gi ne drugeliai, todėl nevienadienio džiaugsmo, jei tik turi viziją, jie atneša tikrai nemažai.

Kai jau galvojau, kad mano taip mėgstamų (ir todėl dažnai kepamų) krekerių pasaulyje naujienų nebebus, ėmė ir nutiko. Ir ne kas kitas, o miltai (beje, tie patys, kuriuos pirkau, grikiniai) koją pakišo! Ne, nereikia aikčioti ir gąsčioti, nes nepargriuvau - ne visos gi silpnybės baigiasi traumomis.

Patarimai arba ką aš supratau gamindama šiuos krekerius:

1.Jei norite ypatingai subtilaus grikių miltų skonio, naudokite kiek įmanoma jaunesnį raugą - jis neprivalo būti aktyvus (krekerius kepu iš kurį laiką nenaudojamo ir šaldytuve stovėjusio raugo), bet neturėtų būti ir senas.

2.Kai sumaišysite visus ingredientus, uždenkite dubenį ir leiskite tešlai pasibūti ramiai - paprastai užtenka pusvalandžio, bet galima laikyti ir ilgiau, pvz., valandą. Anksčiau kaip akis išdegusi puldavau minkyti, bet pastebėjau, kad pastovėjusi tešla būna paslankesnė.

3.Nenumokite ranka į minkymą - intensyviai darbuokitės bent jau 5, o dar geriau, visas 10 minučių. Reikalas tas, kad proceso metu formuojasi glitimas, įtakosiantis tešlos tamprumą (paklusnumą), kuris, be abejo, labai palengvins kočiojimą. O iki permatomumo iškočioti krekeriai, patikėkit, yra patys pačiausi.

Jei laiko turite minimaliai ir dabar tikrai negalite kepti krekerių, laikykite tešlą šaldytuve tol, kol jos prireiks. O jei laiko turite į valias, ir tai, prisiekiu, man pačiai buvo didis atradimas, užminkytą, dubenyje pailsėjusią ir gerokai paputlėjusią tešlą galite kočioti ir kepti - dabar, šiandien ir šią akimirką. Tešla bus paslanki, tąsi ir tai, be abejo, garantuos itin trapių ir plonulyčių krekerių atsiradimą.

4.Gaminkite iš dvigubo kiekio produktų - tešlą minkyti bus smagiau, o kepti reikės rečiau.

Tešlai reikės:

-150 kvietinio raugo;

-4-5 g druskos;

-25 grikių miltų;

-15 g aliejaus;

-40 g kvietinių miltų (naudoju 550D tipo a. r. miltus).

Papildomai:

-miltų krekerių formavimui;

-šiek tiek aliejaus.

Gaminimas:

1.Į dubenį dėti viską, kas nurodyta produktų sąraše. Paminkyti, kol neliks sausų miltų. Dubenį sandariai uždengti ir palikti virtuvėje pusvalandžiui ar valandai.

2.Pastovėjusią tešlą gerai išminkyti - rankomis minkau 8-10 minučių.

3.Tešlą grąžinti į dubenį, vėl uždengti ir palikti kambario temperatūroje 3-4 valandas. Kai ji paaugs, įvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvo apatinę lentyną. Paprastai ją ten palieku parai, bet buvo, kad laikiau kelias paras.

4.Krekerių kepimo dieną tešlą ištraukti iš šaldytuvo ir (neišvyniojus) leisti sušilti.

5.Žinoma, krekerius galima kočioti ir kočėlu, bet jei skaičiuojate laiką, be to, norite itin plonų gaminių, teks traukti makaronų gaminimo aparatą.

Tešlą supjaustyti nedideliais gabaliukais, pabarstyti miltais ir iškočioti - paprastai per makaronų kočiojimo aparatą (nustačiusi maksimalų plonumą) kiekvieną jų perleidžiu 2 kartus. Sušilusi tešla labai paslanki, todėl net ir iškočiotus krekerius atsargiai, kad netrūktų, galima pratampyti rankomis.

Krekerius dėti į skardą, apšlakstyti aliejumi.

6.Kepti 180° C orkaitėje 4-6 minutes. Jei kepa ilgiau, vadinasi, pagaminote per storus - kitą kartą, jei norite itin trapių, traškių, perregimų ir burnoje tirpstančių, pasistenkite labiau.

[mamagrizknamo]

Raugo tešlos pyragas su chalva ir džiovintomis spanguolėmis

Pavasaris - metas, kai kraustaisi iš proto, kai nei iš šio, nei iš to įsimyli, kai daug ir dažnai šypsaisi ir kai važiuodamas ne tik viršiji leistiną greitį, bet dar spėji praeinančių merginų kojų ir sijonų ilgius pamatuoti. Tai metas, kai prisimeni užmestus ir neįvykdytus pažadus sau, kai vėl grįžti į sporto salę ir kai tyliai pagalvoji, kad papildomas cukraus šaukštelis jokiais būdais nesutrukdys būti tuo, kuo esi ar norėtum būti. Tada atrieki gerą laiko gabalą tam, kad išbandytum, patikrintum ir įsitikintum. Nes juk pavasaris!

Bet iš tiesų, bent jau mano atveju, viskas prasidėjo dar žiemą. Na, ne visai viskas, o tik pyragas. Nors tas ,,tik'' čia irgi nelabai tinka - žaidimai virtuvėje, vis bandant sukurti tai, kuo būtų džiaugiamasi, tiesiogine prasme valgė miltus ir savaitgalius, o svarbiausia, niūriai tamsias žiemos nuotaikas. Bet, prisiekiu, tikrai vertėjo - šis pyragas su chalva tapo mūsų šeimos sekmadieniniu bestseleriu. Ir ar gali būti kas geresnio už tai?

Tešlai reikės:

-100 g aktyvaus kvietinio raugo (prieš kepimą maitinu jį 2-3 kartus);

-160 g kambario temperatūros pieno;

-425 g kvietinių miltų (čia naudojau 550D tipo miltus);

-2 kiaušinių;

-80 g kambario temperatūros sviesto;

-4 g druskos;

-50 g cukraus.

Įdarui:

-150 g chalvos;

-60 g džiovintų spanguolių;

-2 v. š. rudojo cukraus.

Gaminimas:

Įdaras:

Chalvą sutrupinti pirštais, berti cukrų ir išmaišyti.

Spanguoles nuplauti, nudžiovinti.

Tešla:

1.Kiaušinius išplakti šakute.

2.Į dubenį pilti pieną, kiaušinių plakinį, sudėti raugą, cukrų ir išmaišyti.

3.Kitame dubenyje sviestą ištrinti su druska.

4.Į masę su raugu berti sijotus miltus ir mentele arba rankomis užmaišyti tešlą. Dubenį uždengti ir palikti 30 min.

5.Į tešlą dalimis įmaišyti sviesto-druskos mišinį, dubenį pridengti ir palikti dar pusvalandžiui.

6.Dabar, po pusvalandžio, tešlą išminkyti - aš labai dažnai, įskaitant ir šį atvejį, naudoju „Slap and Fold“ minkymo techniką. Skamba gal ir keistai, bet viskas čia gan paprasta - tešla metama ant stalviršio, imama ties centru, pakeliama, vėl metama (būtent, metama) taip, kad abu krašteliai pasiliktų tešlos apačioje.

Tešla imama iš kito šono ir vėl metama, kraštelius užlenkiant po ja. Veiksmą atlieku apie 10 minučių arba tol, kol rankose pajuntu ne suglebusį ir lipnų, o gan tvirtą tešlos kūną.

7.Po minkymo tešlai leisti pailsėti (30 min.) ir paskui kas pusvalandį (ar kas 45 min.) tempti ir lankstyti - paprastai užtenka 3 lankstymų. Po kiekvieno lankstymo indą su tešla uždengti drėgnu rankšluosčiu.

8.Po paskutinio lankstymo indą vėl uždengti rankšluosčiu ir palikti 3-4 valandoms (arba tiek, kiek reikia) - tešla turi ženkliai paaugti.

9.Darbinį paviršių suvilgyti aliejumi, dėti tešlą ir švelniai pratampyti rankomis iki norimo (reikiamo) dydžio. Pyragą kepu 28 cm. ilgio formoje, todėl ilgąją kraštinę švelniai tampau tol, kol ji pasiekia man reikiamą dydį.

10.Ant paviršiaus paskirstyti chalvą ir spanguoles, tešlą susukti volelio principu, kraštelius užspausti pirštais.

11.Kepimo formą papurkšti aliejumi (kepimo formoms skirtą aliejų perku parduotuvėje ir jis veikia tikrai geriau, nei kad paprastas, kuriame svogūnus čirškinu). Į formą dedamas ritinys (siūlė turi likti apačioje), pridengiamas maišeliu taip, kad šis ir prie tešlos nesiliestų, ir toji turėtų vietos kilimui.

Tešla kyla, priklausomai nuo temperatūros, apie 2-4 val. Paskutinius 2 kartus maniškė kilo lygiai 3 valandas (tešla laikyta 24*C patalpoje), bet žinau, kad temperatūrai pakilus (ar nukitus) bent 1 laipsniu, keisis ir jos kilimo laikas, todėl būkit atidūs.

12.Pyragą kepti 180° C orkaitėje apie 30-35 minutes.

Iškepusį pyragą galima aptepti lydytu sviestu.

Štai ir viskas - belieka kaisti arbatą, kviesti prie stalo namiškius ir pradėti savaitgalinį smaližiavimą :) Skanaus!