Tu žiūri, o aš – tarsi vėjas,
paslėptas žvilgsnis, kviečiantis tave į žaidimą.
„Tu tikrai nori?“ – klausi, lyg nesuprastum,
bet jau žinai, kad aš negaliu atsispirti.

bliss lane
Show & Tell
Cosimo Galluzzi

izzy's playlists!
Doug Jones
𓃗
Misplaced Lens Cap
★
No title available
tumblr dot com
Cosmic Funnies
The Bowery Presents

shark vs the universe
No title available

Andulka

ellievsbear

❣ Chile in a Photography ❣
Color Me Curious
untitled

No title available
seen from Italy
seen from Oman

seen from Germany
seen from Singapore

seen from United States
seen from United States

seen from United States

seen from United States

seen from Malaysia
seen from Germany

seen from Netherlands
seen from Netherlands
seen from Brazil
seen from China
seen from United States

seen from Singapore

seen from United States
seen from Türkiye

seen from Singapore

seen from Singapore
@vaikiz
Tu žiūri, o aš – tarsi vėjas,
paslėptas žvilgsnis, kviečiantis tave į žaidimą.
„Tu tikrai nori?“ – klausi, lyg nesuprastum,
bet jau žinai, kad aš negaliu atsispirti.
Gera basomis pėdomis jausti žolę,
suminkštėjusią nuo pavasario šilumos,
ir lengvą vėją, kuris perbėga tavo kūnu.
Tu guli, žiūri į žvaigždes, ir viskas, ką tu matai,
yra papai.
Aš žvėris, kuris nusikaltęs saviems jausmams,
ir kiekvieną naktį klausiu savęs:
ar galiu kada nors ištrūkti iš šio tarpukojo,
kur kaltė mane laiko, kaip išsigimėlį?
"Sugadintas nuo pradžių,
kaip plyšęs lapas knygoje,
dar neišvydęs saulės,
o jau tapęs šešėliu savęs."
Viskas tirpsta
Visi galūniu virpstai
Tamsu oda mirksta
Gaivus vėjelis glostes mano kakla staiga dingsta
Protas po truputi miršta
Visur taip tiršta
Galiausiai šaltis
Kūnas stingsta
Tai pirmas kartas
Jis nebūna kartais
Šitas kartas tik vienas labai kartus
Tu atsibudai
viskas atrodė taip keista
Tu nieko nesupratai bet nieko suprasti ir nereikėjo
Basais prisiminimais klajojai gamta
O tavo mintis skraidino vėjas
Miškai tau pasakojo keistas istorijas
Tu atsibudai iš naujo.
Gyvenimas yra juokingas jis yra tikra kalė. Kai dienos pabaigoje nusės dulkės ir mes pasakysime viską, ką galime, suprasime, kad kiekviena mūsų dalis, net ir mylinti, yra truputi sudužusi.
keistas jausmas kaip nueini vienas į restorana pavalgyt ahujienai daug užsisakai
ir taves klausia ar lauki kažko
ir tada ta alone angel akimirka
:( bet pasiemu blynu ir ahujienai
Sakoma, kad yra lemta sutikti kiekvieną savo sielos draugą ar net tą, į kurį netyčia atsitrenki gatvėje. Visi mes esame susieti tuo raudonu siūlu. Jis gali būti susipainiojęs ar įsitempęs, bet niekada negali būti nutrauktas.
ji panašesnė į mane nei aš pats
kad ir iš ko būtu gaminamos sielos
mano ir tavo yra tokios pačios.
Lyg tavo egzistencija neturėtų prasmės,
Trokšti daug, bet visada lieki vienas.
Lyg tavo kelias būtų be pabaigos,
Kur kiekvienas žingsnis veda į purvą.
Ir jautiesi lyg būtum tik tualetinio popieriaus vaidmuo,
Kurio vertė dingsta, kai tik jis tampa nereikalingas.
Kartais,kaip bandai išgyventi,lengva prarasti,supratimą,kas iš tiesų esi.
Šiame pasaulyje yra dvi skausmo rūšys
1.Skausmas kuris skaudina
2.Skausmas kuris keičia
Ateina audra – tu trokšti, kad ji nuplautų tavo skausmą, tačiau vietoj to lieki permirkęs šalto lietaus. Stovi pažemintas prieš visas tas žvaigždes, į kurias kadaise žvelgei su viltimi, tikėdamasis, jog jos švies tau ryškiau.
Gyvenimas tik paini iliuzija
Nesvarbu, ką bedaryčiau, ateina momentas, kai išeinu iš savęs, ir mintys apie tai, ko galbūt niekada nepasieksiu, apsėda mano sielą. Aš noriu viso to – noriu laimės, bet kai tik pabundu, jaučiu, kaip vėl trokštu sapnuoti. Nes tik sapnuose pasirodo tie trapūs momentai, kurie, pabudus, suteikia bent lašelį tikslo gyventi toliau.
Aš guliu kambaryje,
Šalta, tamsu,
O už lango – pasaulis,
Kurio niekada nepažinsiu.
Visi tie šviesūs sapnai išnyksta,
Ir liku tik šešėlis tarp dulkių,
Kur kiekviena sekundė smelkiasi lėtai,
Kaip rūdžių prisigėręs laiko kvapas,
Ir aš vėl lieku vienas su savo skausmu,
Prarastas visame šiame griuvėsių pasaulyje.
Lietingą naktį matykim dangų giedrą ;)