Listen to Powerhouse by Ray Bradbury read by Jarvis Cocker (BBC6 Music)- part 1 by stories from the sea #np on #SoundCloud
TVSTRANGERTHINGS

JVL

Kiana Khansmith

titsay

shark vs the universe

izzy's playlists!
sheepfilms
Xuebing Du
PUT YOUR BEARD IN MY MOUTH
š
Keni
Aqua Utopiaļ½ęµ·ć®åŗć§čØę¶ćē“”ć
tumblr dot com
Cosmic Funnies
Not today Justin
Sweet Seals For You, Always
Misplaced Lens Cap
he wasn't even looking at me and he found me
will byers stan first human second

blake kathryn
seen from United Kingdom
seen from United States
seen from Venezuela

seen from Uzbekistan
seen from United States

seen from Mexico
seen from Kazakhstan

seen from United States

seen from United Kingdom
seen from Chile
seen from United States
seen from United States
seen from United States
seen from Morocco
seen from United States
seen from Iraq
seen from United States
seen from United States
seen from United States

seen from United States
@sigute
Listen to Powerhouse by Ray Bradbury read by Jarvis Cocker (BBC6 Music)- part 1 by stories from the sea #np on #SoundCloud
7 march 2014
Today the love of my life said that heās emotionally attached to me.
My insides are gonna explode.
Kiekviename musu gyvena skirtingos istorijos.
Psichologijos (teorija) sukurta zmoniu yra tiek pat teisinga, kiek pasitikejimas filmo rekomendacija. Autoriteto stoka gali nulemti nepelnytas abejones, taip pat kaip aklas pasitikejimas atliktu aklo budelio vaidmeni trapiame ir manijos apimtame mastyme.
Tobulo vidurkio nera, vidutinybe egzistuoja, taciau yra viena tikra ir, beje, pavojinga pripratus.
Snukis, ne veidas.
Lamdomas, ir perimtas narcisizmo, pasididziavimo ir netikru, marionetiniu - ne savo, o kazkieno kito, uzmoju.
Nesipykstame, tik aktyviai reiskiame nepasitenkinima aplinkybemis.
Kazkieno kito kalte, kazkieno kito zodziai, teisybes, ismetamojo vamzdzio dumai, apgaulingos vedybos. Kritiski pastebejimai...
Kazkieno kito lova, kava, kvepavimas, dusulys, panika, durys.
Slenkstis, padengtas trupanciais dazais, suo suveltu kailiu.
Ziuri i mane nemirksedamas, pakeltais suniskais antakiais
Snukis, ne veidas.
zole kitapus tvoros,
akyse liejasi krypti generuojantys skaiciai,
uzkliuves pargriuni veidu i zole, ausyse skamba neismatuojami metrai, lyg dumas is burnos virstantis kostint,
Padures sakute kasni bandai praryti, irankio is burnos neistraukes.
Turbut panasiai rijami zodziai, nesuprasti, nesvetimi, turguje pro dantis iskosti praeiviui, kurio snukis, ne veidas atlaidziai sypsosi, atsiprasinedamas, pagaliau liaujasi, nagais liesdamas purvinus pinigus, beskaiciuodamas mintinai ir pasnibzdom, kad nesuklystu.
Ir stovi kambary, sklidinam juoko ir surmulio, sklidina stikline ir sirdim neapykantos.
Troskuli malsindamas tualete,Ā
nei vyru, nei moteru, kimsdamas ranksluosti popierini snerven, graibstydamas kruvinus marskinius pirstais, mastydamas, kaip dabar visiems pasirodyti.
Ziuri veidrodin liudnas ir pasmerktas gedai...
O is veidrodzio, kupinas ryzto ir paniekos, pakeltais antakiais spokso -
snukis, ne veidas.
Go home and snort cocaine crushed up with their gym membership cards.
You must have seen them around - long - legged and so open - minded.
IāM SO SORRY
Jim Jarmush zino kaip papasakoti istorija, kad ir kiti jos klausytu. Kaip man papasakoti istorija sau paciai, kad ji turetu bent krisleli tiesos, o ne tik mano iskreiptas fantazijas?
2012 Evaldui, nepabaigtas
Brangusis,
āPuse keturiu - as be taves nesugebu uzmigtā - sako Atika, o as sediu lovoj ir rasau tau laiska. Ir puse keturiu. Ir nesugebu uzmigt. Tik priezasties nezinau. Nemiga ir prastas maistas - tuo ir gyvenu pastaruoju metu. Be vakar nakties, kai vos pastovinti kritau i lova, buvau nemiegojusi keturias paras. As - naujasis Dorianas Grejus. Manau, jei Oskaras Vaildas butu zinojes apie antidepresantus ir lekstas komedijas, jo veikejas taipogi butu buves insomniaku.
Nuosirdziai, rasau, nes pasiilgau su tavimi sneketis. Iki isnaktu ir apie viska. Pripazinkime, paskutiniai musu pokalbiai nepasizymejo patogumu. Gal kad snekames retais intervalais, gal kad tik apie kasdienybe, bet isties, bent mano pasirdzius kutena keistas diskomfortas. O rasant tusinuku ant vyniojamojo popieriaus nuokarpos, to nejuntu, tai pabandysiu sikart taip.
Padrikai apie mane:
Kaip jau zinai issikrausteme is rusio, kuriame kartu ir atskirai praleidome metus ir dar truputi. Galiu pasakyti, kad kraustytis is ten, kur praejo keisciausias ir tuo pat tamsiausias (ar vienas tamsiausiu) gyvenimo periodas, buvo kiek lengviau nei is proto, bet isties keistai ir netgi netiketai graudu (?). Atrode, kad net pelesis nuo lubu ziuri i musu daiktu pakavima ir beviltiskus ranku skesciojimus:
- Na kaip cia netelpa? - kazin kaip ilgesingai...
Susitempus manta cia, viskas, zinoma, uzsimirso. Sviesos ir siokios tokios erdves pojutis, nezinau kiek man, bet seimynai tikrai kazkokio optimizmo suteike, nueme pinigu, darbu paiesku ir tarpusavio santykiu itampa,
Ar kazka...
Na, bent jau man randant jaukiu vakarieniu likucius, naminio maisto pedsakus ir gausejancia vyno buteliu eile taip pasirode.
Atvirai, cia pakankamai gera. Lubos aukstos, rytais kai giedra, guledama lovoj matau praskrendancius lektuvus, virtuveje galedama daryt diskotekas, o svarbiausia - joje nestovi mano lova.
Visiskas nulis kurybos, daug atsikartojanciu liniju ir motyvu. Jokios fantazijos. Panasu, kad nebesusirisu su savim. Lyg buciau praradus ne spanus ar dvasios ramybe, bet ir vaizduote, kuri iki siol mane verte zmogumi. Nebegaliu sugalvoti nieko. Panasu, kad viskas, kasapdorota, perdirbta, sumesta ir pagimdyta is naujo.
Turbut reiketu nustoti naudotis internetu, nesiotis juodrasti ir nevengti jo naudoti laisvu nuo darbo metu.
Taip pat pradesiu fotografuoti. Is naujo. Lyg nieko lig siol nebuciau dariusi. Lyg fotoaparatas i mano rankas butu patekes pirma karta.
Galeciau pradeti rasyti. Sioje srityje, bent, nenukopijuociau niekeno kito darbu, nes knygu jau ilgai nebeskaitau. O kritikuoti moku. O, ironija!
Probegsmais uzsimanau islipti is sito sudo. Bet dar gailiuosi saves. Vis dar abejoju, ar as viena is ju, ar tik niekam tikes, jokiu superintelektu neapdovanotas ateivis.
O gal as tik noriu atrodyti grazi, kurybinga? Asmenybe? Zmogelis.
Na ir vel. Savigrauza, abejones isvien.
O dios mio, istrink is mano galvos klises.
Siandien melstis neskubu, o gal vertetu?
Susivalgymas.
Noreciau tureti kitoki rankos rasta.
Myliu tave,
Myliu tave,
Myliu tave.
Jie mane pramine melage, kaip manai, jie zino?
2012
Tikrinu savo rankrasti. Kasdiena, kiekviena diena as rasau sita ranka, neatitraukdama akiu nuo savo rankos judesio, lyg tai butu pats graziausias vaizdas pasaulyje. Bet isties,
As dievinu ta susiliejanciu raidziu, rankrascio bendrajame kontekste vaizda. Negaliu atsiklausyti rasiklio, lieciancio popieriu, garso. Estetinis pasitenkinimas, uzplustantis zodzio gale nutesiant paskutines raides uodegele... As vojeriste. Ne menininke, ne kureja. Mane jaudina kaip jie raso, mane is proto veda ju rankos.
so much gradient, so little time.
iād like to get more heart to feel even more complex feelings and the more inadequate they might be, the more i shall celebrate.
a e s t h e t i c
traditional type of webcomic about going back to london next week.
art is practically useless and will soon be dead.
u be killin it being a social tiger and shit, until a new word comes along.
kaunas yra kaunas, yra kaunas.