#būsena

[bukimevieningi]

Kaip apsiginti nuo svetimo negatyvo

Kaip apsiginti nuo svetimo negatyvo

Empatija – tai sugebėjimas atpažinti kitų žmonių emocijas. Simpatija – tai užuojauta kitiems žmonėms. Dažnai „būti empatu“ reiškia, jog sugeriate didžiąją aplinkinių žmonių skausmo ir kančių dalį. Ir tai gali paveikti jus labai negatyviai.

Jeigu teko pabūti viename kambaryje su negatyviu žmogumi, turėtumėte prisiminti, kokia nuodinga gali būti jo skleidžiama energija. Išmokti jos nesugerti –…

View On WordPress

[bukimevieningi]

Kodėl pavojinga nenorėti?

Visi žino – kad pasijaustum laimingas, reikia sekti paskui savo norus ir troškimus. Tačiau ką daryti, jei žmogus nežino, ko nori? Kodėl apskritai įmanoma situacija, kai žmogus nebegirdi savo troškimų?

Vaikystėje už vaiką „norėjo“ suaugusieji: ką jam valgyti ir gerti, ką rengtis, kokias knygas skaityti, kokį būrelį lankyti. Šio vaiko niekas niekada nepaklausdavo, ko jam pačiam norėtųsi. Jo…

View On WordPress

[bukimevieningi]

Vyras myli ne pačią moterį, o savo būseną greta moters Daug vyrų mėgino išsiaiškinti, kodėl nesusiklostė šeimyninis gyvenimas ir, kaip taisyklė, visi argumentai buvo ganėtinai migloti ir neįtikinantys.

[miegantipanda]

Savęs beieškant

Man tiesiog patinka nutolti nuo žmonių, artimų žmonių, kurie mane pakeitė, kad vėl grįžčiau į savo vėžes, o tokias vėžes, kuriose kažkadaise buvau, kad ir kiek jos būtų kreivos, kad ir kiek jos mane klampintų, bet tai mano vėžės, neįtakotos aplinkinių. Išlipi momentais iš jų ir vėl prisitaikai prie tų žmonių: tampi malonus, kiek nuoširdus klausytojas, patarinėtojas, iki tol kol Tau reikia atsikvėpt ir vėl dingt lyg skradžiai žemę, nes vis ilgiesi to atšiauraus būdo, to piktojo savęs, to žmogaus, kuris turi tvirtą savo nuomonę, neiškraipytą niekieno, to depresija persmelkto žmogaus, bet kartu šiek tiek pagardinto žiūpsneliu meilumo ir rūpestingumo. Būtent to žmogaus ilgiesi, o ne sukurto aplinkos. Tada jautiesi turintis kažko savito. Bet ilgai negali toks būti, nes tampi vis vienišesnis ir vienišesnis, atstumiantis bet kokią gyvastį nuo savęs.. 

[miegantipanda]

Sėdėdamas fotelyje žiūrėjau į kilpą, kabančią viduryj kambario. Ji man pasirodė tokia šlykšti ir atgrasi, kad pasidarė bloga. Aš išgėriau vandens iš stiklinės ir užsirūkiau cigaretę.

Tai tokia, vadinasi, yra asmenybės griūtis. Implozija. Kai nepaprastas šlykštumas užpildo viską inside ir outside ir jau niekur nebepasitraukia. Niekur nebenusidrenuoja, tik pūva viduje ir plečiasi. Į vidų. Į vidų. Į vidų. Gal jokios asmenybės ir nebuvo. Tik šūdų maišas. Ar beprasmis kaktusas be smegenų. Galvoje niekingas mešlas. Galvoje kaip nebesivystantis embrionas ir kaip mano esmė visada karaliavo savanaudis bukaprotis gnomas. O širdis? Jausmai? Čia dar blogiau. Ne širdis, o supuvusių šiaudų kuoštas. Mano subtiliausios idėjos - tai nuorūkos, plūduriuojančios myžalo balose viešajam tualete. Mane apakino megalomanija. Ir gynė nuo tiesos. O, koks nuostabus tai buvo fortas! Napaimamas. Jokie senoviniai mortyrų, haucibų ar antikinių katapultų sviediniai, jokie nusodrinto urano pripildyti smogiamieji užtaisai ar gręžiamosios, įsiskverbiančios XXI amžiaus bombos negalėjo pramuši mano bunkerio sienų. Čia ne Tora Boros tuneliai, čia megalomanija, mistinis rūkas, apgaubęs man kaip dieviška skraistė. Prieš tokią apsaugą bejėgiai visi ginklai. Išskyrus kritinę realybės pojūčio masę. Namatomais, plonesniais už voratinklį čiuptuvais realybė apraizgė mano galvą, ploniausiais kapiliarais prasiskverbė pro kiaušą ir jais į vidų ėmė tekėti tiesa. Pamažu pamažu, mikrolašeliais po mikrolašelio ji kaupėse ten, smegenyse, tirpdydama visą megalomaniškų iliuzijų mėšlą, kurio taip ilgai mitau ir kuriuo ilgus metus buvo visiškai pripildyta idiotiška hermetiška mano galva, o gal ir visas kūnas iki pat kojų nagų. Kritinė realybės pojūčio masė pasiekta. Dabar tegul trenkia šūdvežių orkestras. Tegul iššauna myžalo - šampano buteliai. Pasveikinkit mane. Aš pagaliau praregėjau. Prakeiktas chujomajos šydas nukrito nuo akių. Aš supratau ir daugiau nebekoketuoju. Aš sužinojau tai, ką turbūt žinojau visada. Aš - šūdas. Bejausmis, bukaprotis šūdas.