
seen from China
seen from Germany
seen from United Kingdom

seen from United Kingdom
seen from United States

seen from Poland

seen from China
seen from Germany
seen from Russia
seen from United States

seen from Malaysia
seen from United States
seen from Czechia
seen from Türkiye
seen from United States

seen from Italy

seen from Malaysia
seen from United States
seen from United States
seen from United States
Aš paskutines dvi dienas vaikštau su 5 atvertom čakrom.
"sorry i was never good like you.”
I ❤ books | Aš ❤ knygas | Kaunas, Lithuania #356/365 by Andrius Aleksandravičius Via Flickr: Portfolio | Facebook | Twitter | Getty Images | Instagram
Kas man pasaulis, jei aš jam vieta tuščia,
Kaip duobė, kurią galima pakeisti kita,
Kuri skirta prilyti ir tapti bala
Arba avarijos pradžia?
Aš numirsiu, kai mane užkas,
Užpils betonu ir pirmoji pėda žengs ant manęs.
Visi kapą matys, bet nė menkos idėjos neturės,
Kiek vaikų džiūgavo taškydamiesi joje
Ir kliegesių ir šypsenų gausos,
Kurią girdėjus mano ausis.
Tumblerinimo lygis: sugebi naudoti šitą ir šitą š programėlėje
Apie planą
Praėjo tiek laiko nuo tada, kai susidūrėme tam nelemtam parodos atidaryme, iš kurio taip norėjau pabėgti. Gal vėliau dar ir prasilenkėme, bet aš nuožmiai tai neigiau ir užmerkdavau akis. Aš bijojau atsiliepti į skambučius, nors godžiai ne vieną kartą skaičiau visas žinutes. Galiausiai nutariau sau, kad tai vaikiška, ištryniau žinutes, neklausiau kūrybos, galvojau, kad viską pamiršau. O dabar aš taip beprotiškai ilgiuosi. Be jokio loginio paaiškinimo. Pats ilgesys užklupo mane kaip netikėtas svečias, įsibrovęs į butą, atsisėdęs ant mano kambario palangės ir rūkantis man į veidą.
Žinau, kad viską idealizuoju, žinau, kad tai tebuvo spektaklis, kuriame du veikėjai tiesiog keitėsi įmantriomis frazėmis ir teatrališkais žvilgsniais, žinau, kad iš tikro mes abu esam padugnės, tuo pat metu vienas kitam per geri ir vienas kito neverti, tačiau to gyvenimo pasirodymo aš niekada nepamiršiu ir dabar degu troškimu pabučiuoti Jūsų ranką, diskutuoti apie Nieką ir šypsotis taip, lyg atlikčiau patį trokštamiausią vaidmenį. Aš myliu Jus.
žinot… iš kiekvienos kelionės grįžti nebe tas žmogus, kuris buvai kelionės pradžioje. aš kalbu apie tas keliones, kai bendrauji su žmonėmis, susipažįsti su naujais, daug kalbiesi, juokiesi, pamatai, ko dar nebuvai matęs, ir patyri tai, ko dar niekad nebuvai patyręs. va tada tu keliauji. tikrų tikriausiai keliauji. galiausiai - visas gyvenimas yra kelionė. visas gyvenimas yra kelionė po didelį painų rūmą. skirtumas tas, kad tu gali sėdėti viename aukšte ar net dar blogiau - kambary. arba… tu gali keliauti. keliauti kelionėje. ištirti naujus kambarius, naujus aukštus, kvapus, skonius, susipažinti su naujais žmonėmis… ir kai išeini iš kambario, tu keliauji labiau, nei kad keliautum būdamas kambary. tobulėjimo kelionė nesibaigia, jei tu netobulėji dabar. šią akimirką. gal tu tiesiog padarei pertrauką nuo tos kelionės, o gal pamiršai, kad tu gali keliauti, o gal tu net nežinai, kad keliauti galima?!. ir kol neateis kitas keliautojas čia, kol nepakalbins tavęs, kol tu neišgirsi jo balso, nepamatysi jo spinduliuojančios šypsenos mokyklos suole, aktų salėje ar savo kompiuterio ekrane, taip ir nepasijudinsi… ir kai tu tikrų tikriausiai keliauji, visai nepristabdymas tos kelionės (į save? m?), tada keitiesi su kiekviena diena. kasdien tave apsupa vis kitokie žmonės, iš skirtingų žmonių tu klausai skirtingų istorijų, jų aistrų, pomėgių ir rekomenduojamų filmų, knygų… ir iš kiekvieno žmogaus tu semiesi kažko naujo. mokaisi. sužinai. taip keitiesi ir pats. išryškėja dalykai ir savybės, imi geriau pažinti patį save. kelionės yra nuostabios. tiesiog.