Nov 17, 2022
Iš gero medžio laukiam atžalos,
Kad ji pratęstų mirštantį jo grožį.
Nuo rudenio šalnos nuvyto rožė,
Bet greit kita jos vietoj suliepsnos.
O tu susižavėjas savimi,
Eikvoji tuščiomis brangiausią lobį,
Lyg meilės priešas tu jos turtą grobi
Ir savyje vien sau jėgų semi.
Tu šio pasaulio žiedas išdidus,
Pavasario skelbėjas trumpaamžis,
Kaip tu šykštuolis, viską pasiglemžęs,
Patsai save skriaudi, skriaudi kitus.
Nenešk į grabą dovanos retos,
Kurią gavai iš motinos gamtos.