plačiau apie egzaminus
po 11 mėnesių man reikės rašyt 6 egzaminus. 4 egzaminai bus iš modulių, kuriuos išmokom, t.y. kurių paskaitas lankėm du metus. 1 bus ‘general paper’, kur univeras bando įvertint, ar išmokom galvot biochemiškai, o paskutinis egzas yra duomenų analizė.
Peržiūrėjau paskutinių 9 metų ataskaitas iš egzų ir pasidariau lentelę, kaip dažnai būna klausimų iš tam tikrų paskaitų. Bandysiu išmokt (nu, iškalt) tas paskaitas, nes neįmanoma čia išmokt visko.
Dar prie egzų ataskaitos būna kviestinio egzaminuotojo komentarai. 2010 metais jisai užmetė tokį prikolą:
"My only concern in the whole process was the question of how to deal with candidates claimingillness or having “panic attacks”. Clearly, there is no easy solution to this problem because it is almost inevitable that some genuine illness will occur, with 80 or so candidates and 6 x 3 hr examinations. Many candidates will have diligently prepared to answer questions across the broad range of topics. However, some candidates might be encouraged to take risks in focusing their attention on a limited range of topics, with the knowledge that if they come unstuck in a paper and can only offer good answers to 2 questions, all they need to do is have a “panic attack”."
Priminsiu, kad per paskutinį laboratorinį aš taip užpanikavau, kad per ašaras nemačiau, kur einu, jau ką kabėt apie suknistą pipetę, ir laborantė nusprendė, kad “oh, so you’re not actually sick, you just have a panic attack”. Garantuoju, kad iš 100 žmonių kurse yra gal koks vienas ar du toks evil, kad pradėtų vaidint panikos priepuolį. Visi kiti iš tikro panikuoja, blet, panikuoja. Aš nežinau, kodėl mental health XXI a. studentams pasidarė toks iššūkis, bet įtariu, kad anksčiau visiem buvo dar labiau px ir studentai buvo labiau išmokyti slėpti, kaip jaučiasi, ir tiesiog atsėdėdavo tuos egzus. Situacija pasikeitė ir dabar studentai atvirai sako, kad žoskai depresuoja ir stresuoja, bet univeras nesugeba to pripažint - uoj, 100 metų buvo gerai, bus ir toliau. Univerui panikos priepuolis yra “aj, tai px”, o panikuojančiam žmogui tai ne px šiaip.
Panikuoju, nes reikia daxuja iškalt. Kiekvienas klausimas reikalauja pavyzdžių ir eksperimentų, o šitų dalykų prisimint logiškai išgalvojant neįmanoma. Iškalti tai ne problema, bet jie dar prašo ir kažkokio mistinio kritinio vertinimo ir diskusijos, o aš nežinau, kas ta diskusija ir kaip reikia kritiškai įvertinti klausimą. Nu neturiu tam smegenų ir tiek, o per visą kalimą nėra kada mokytis kritinio mąstymo. Prie viso to užmeskim šiaip kad nelabai suprantu, ką aš čia veikiu, bet esu perfekcionistė, todėl jaučiu nežmonišką frustraciją ir galvoju, kad su manim kažkas negerai. Išeina didelis plaukų gumulas, ištrauktas iš dušo trapo. Bjaurus, glitus, nu bent nesmirda, bet užima 2/3 kaukolės tūrio.
Iš aukštesnio kurso (jie šiemet laikė egzaminus, apie kuriuos šneku) iškrito kokie 20 žmonių - niekas jų neišmetė, nes univeras šiaip stengiasi visus išlaikyt; jie patys išėjo, nes nesugebėjo ištvert spaudimo ir univero aplaidumo. Prieš pat egzus pabėgo dar kokie 6 žmonės, ir departamentas pagaliau atkreipė į tai dėmesį. Dėmesys buvo toks: per paskutinę antrų metų kontaktinę valandą, t.y. kai jau visi buvo išsinešdinę po paskaitos ir liko kokie 15 žmonių, kuratorė mums papasakojo, kad šiaip nereikia ten tų pavyzdžių egzuose, užtenka žinot konceptus, o egzaminatoriai šiaip būna bybiai ir prirašo, kad durni studentai, nežino pavyzdžių. Ir paragino nepabėgt prieš egzaminą, o tiesiog do it, nes šito univero egzaminai visais laikais buvo klaikūs ir visi prieš juos panikavo.
Aš tai anksčiau mėgdavau egzaminus, nes žinojau, kad išlaikysiu. Smagu būdavo. Dabar supratau, kaip jausdavosi mano ne tokie stropūs klasiokai prieš kontrolinį... panika :D
