Projekto „135“ daugiabučių kompleksą valstybinė komisija pripažino tinkamu naudoti
Projekto pavadinimas žymi aktyvią ir sparčiai besivystančią Vilniaus vietą, kurios gyventojai mėgaujasi visais gyvenimo šalia miesto centro privalumais. „135“ – subalansuotas veržliam, aktyviam ir bendraujančiam sostinės gyventojui.
Projektas išsiskiria tuo, jog gyvenamieji namai buvo statomi šalia verslo centro, tačiau gyventojams išsaugotas privatumo jausmas. Iš viso pastatyti 3 namai su 124 įvairaus ploto butais. Pastarieji drauge su verslo centru formuoja privatų vidinį kiemelį gyventojams. Kiemelis apželdintas daugiamečiais augalais, kurie stiebiasi ant vertikalių medinių tvorelių bei kuria atskiras nedideles erdves suteikdami gyventojams jaukumo ir privatumo. Gyventojų bendruomeniškumą padeda puoselėti kiemelyje stovintis knygų dalinimosi namelis.
Įmonė „Eika“ į naująjį verslo centro „135“ ir daugiabučio kompleksą investavo 16,6 mln. eurų. Visas kompleksas pradėtas vystyti 2015 m. liepos mėnesį. Projekte dar liko neparduota 13 butų.
Šiuo metu EIKA vysto projektus Žirmūnuose, Naujamiestyje, Bajoruose, Pilaitėje.
Urbanistai: Pilaitė buvo suplanuota sklandžiau nei Perkūnkiemis ar naujieji Pašilaičiai
Urbanistų vertinimu, Pilaitės raida yra sklandi ir gerai suplanuota, kitaip nei naujosios šiaurinės Pašilaičių ir Fabijoniškių dalys Perkūnkiemio ir Salomėjos Nėries gatvėse, kur viskas buvo skubiai apstatyta, liko klaidžių pravažiavimų, trūksta aiškių praėjimų tarp daugiabučių.
„Pilaitėje viskas vyksta pagal numatytą ir neblogai parengtą detalųjį miesto planą. Todėl susiformavo geras gatvių tinklas, infrastruktūra, viešosios erdvės. Iš Pilaitės lengvai pasiekiamas miesto centras tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu. Taip pat Pilaitė yra tankiai apgyvendinta, o tai miestui yra labai sveika, čia gera namų architektūra, palanki gamtinė aplinka – ežerai, miškai“, – pasakoja Justina Muliuolytė, komandos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovė.
Tiesa, specialistė įžvelgia ir keletą trūkumų, kuriuos pakoregavus, Pilaitė ateityje gali tapti dar patrauklesniu rajonu. „Dažniausiai užsienyje pradedama formuoti rajoną ar kvartalą nuo viešosios erdvės, rajono centro, o Pilaitei to trūksta. Lyg ir yra centras, kur išsidėstę prekybos centrai, tačiau centrui reikia ne tik komercinės, bet ir viešosios funkcijos, kur žmonės galėtų susitikti, pabendrauti. Detaliajame plane tam numatyti plotai, bet šiuo metu jie yra tušti. Rajono potencialas dar nėra išnaudotas“, – sako J. Muliuolytė.
Informuojama, kad naujausiais nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, Pilaitėje siūloma įsigyti 493 butus. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nupirkti 258 butai.
„Pasiūla Pilaitėje kasmet auga, vien tik šiemet planuojama pastatyti beveik 500 butų. Paklausa taip pat nemažėja, nes Pilaitė traukia jaunas, savo ir vaikų ateitį planuojančias, šeimas. Dauguma butų yra ekonominės klasės ir yra vieni geriausių pasirinkimų sostinėje, įvertinant kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į gamtinę aplinką, rajono išplanavimą, susisiekimą su centru“, – sako Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.
Pasak Albino Šniro, Pilaitės seniūno, mikrorajone gyvenančių žmonių amžiaus vidurkis yra 35-40 m., auga apie 1500 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausiai vaikų iki 14 metų.
„Pilaitė sparčiai auga, o infrastruktūros plėtra šiek tiek vėluoja palyginti su gyventojų skaičiaus didėjimu. Artimiausiuose planuose – naujo darželio ir mokyklos statybos, nes tam yra poreikis. Aktyvėja ir prekyba Pilaitėje, kasmet išduodama apie 150 leidimų. Vasarą daugiausia prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, pavasarį – gėlėmis, žiemą – eglutėmis“, – pasakoja A. Šniras.
Urbanistai sako, kad pagal detalųjį miesto planą turi sparčiai augti šiaurinė Pilaitės dalis. „Minėtoje teritorijoje yra galimybė plėtoti ne tik daugiabučius, bet ir kotedžus, kitokios tipologijos gyvenamuosius pastatus. Pastatų įvairovė turi teigiamą įtaką miesto ar rajono formavimuisi“, – pasakoja J. Muliuolytė.
Pranešama, kad Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą. O pagrindiniu kriterijumi išlieka statybos darbų kokybė.
