Atostogų rašinys. 5 dalis
Per ispanišką televiziją apokaliptiniai vaizdai. Madride sniegas, Andalūzijoje potvyniai. Toks jausmas, kad nebeliko Europoje (pasaulyje) vietos be gamtos anomalijų. Vakar Airiją užpuolė potvyniai, o Lietuvą - plikledis. Kažkaip kaltai keista tuo pat metu eiti pajūriu, jaučiant saulę kepinant į juodos striukės nugarą. Čia viskas ramu. Ryte lijo. Paskui išsigiedrijo. Dar vėliau pakilo nejuokingas vėjas, bet aš jau buvau saugi namuose.
Keičiam temą. Atostogos eina į pabaigą. Darbinis telefonas kaista iki raudonumo, bet aš atkakliai apsimetu, kad manęs čia nėra. People are taking me for granted. Didžioji dalis mano pavaldinių net baisiausiam sapne nesapnavo, kad aš galėčiau būti atostogose. Ne vienai ar dviem dienom. Dviem savaitėm. Žmonės pasimetę. Kodėl niekas jais nesirūpina. Jie turi neatidėliotinų problemų, kurias kažkas turi išspręsti. Laikas užaugti dideliems vaikučiams ir pradėti savo problemas spręsti patiems. Ne visada mamytė bus ranka pasiekiama.
O šiaip viskas puiku. Lauktuvės beveik supirktos. Laikas pakuoti lagaminą.