Medžių šakos lyg pabūklai — Sprogsta pumpurų stebuklai.
Apsipylė pienu ievos, Žaliu vynu svaigsta pievos.
Saulė teka upeliu. Grumstas skamba varpeliu!*
Kiek aplinkui nuostabaus — Aš einu išgert midaus!
* Miesto žmonėms gal neaišku, kaip gi tas „grumstas skamba varpeliu“. Taip atrodo pilkas paukštelis vieversėlis (vyturėlis, žemaitiškai cyrulis), tarsi žemės grumstas, staiga pakylantis skardžiai čiulbėti virš suarto, išakėto, apsėto, apsodinto arba dirvojuojančio lauko. Dangaus varpelis, ištirpstantis ir žydrynės gelmėje, ir ant žemės — neieškodamas niekaip jo nepastebėsi. Retas paukštis, kuris gyvena ir lizdą suka ne medžiuose, krūmuose ar nendrynuose, o tiesiai ant žemės atvirame lauke. Bet gana saugiai, nes išsikapsto duobutę, o iš viršaus lizdą pridengia sausomis žolėmis, lapais — neieškodamas nepastebėsi.








