#gražus

[kai-mirtinai-pailstu]

Du viename

Kartais naktis su nepažįstamuoju yra viskas, ko tau reikia, jog pamirštum kasdienybę.

O kartais tave ėda kaltės jausmas dėl tokio poelgio.

Kartais aš kaip šėtonas žmogaus odoj.

O kartais nusibaigęs angelas, vos plakantis sparnais.

[medus]

permainų vėjas

kažkoks skausmas viduj sėdi pastaruoju metu. taip giliai įklimpus jaučiuosi liūdesy. toks mažas liūdesys, sakyčiau, bet jis yra. truputį viskas nusibodo. gal todėl taip yra? tikriausiai todėl. noriu vėl fotografuoti, bet nėra kaip. noriu persikraustyti į kitą butą. man čia patinka, bet ne taip, kaip norėčiau. tampu inoringa, bet čia mano gyvenimas, turėčiau būti tokia, kuri kažko užsinori, o tada to siekia. žinau, kad ne viskas įmanoma, bet bandyti privaloma. ne kiek reikia, bet privalu. aš tikiu, kad jau visai greitai rasiu tą prakeiktą darbą, kurio taip ieškau ir niekaip nerandu, kad persikraustysim į dviejų kambarių butą, pasiimsim į sos gražią katytę, nusipirksim naują fotoaparatą ir jausiu daugiau laisvės. ir žinot, neteisūs tie, kurie sako, kad ne piniguose laimė. piniguose laimė. taip, taip. ogi todėl, kad nori tu nenori, bet jie yra reikalingi. pati savo kailiu tai patyriau ir patiriu dabar. puikiai žinau, kad kai atsiras darbas, aš išlipsiu iš dėžės, kurioje sėdžiu susikūprinusi ir viskas apsiriboja tik ties TA dėže. kai nėra daugiau pinigų, negu jų yra dabar, čia, Kopenhagoje, tu mažai, ką gali nuveikti. niekuomet nebuvau materialistė, manau, kad ir nebūsiu, bet dabar suprantu, kiek pinigai man pagelbėtų daug. ir žiūriu į tai kaip į būtent pagalbą pačiai sau, kaip asmenybei. susidėjusi prioritetus suprantu, ką įsigyčiau, kam atsidėčiau tuos pinigus. juk aš žmogus, kuris nori keliauti, o kelionėms reikia pinigų. aš žmogus, kuris nori įsigyti gražių daiktų, padovanoti artimiesiems kažką, o juk tam irgi reikia pinigų. ir nuo to nepabėgsi. ir nieko čia gėdingo norėti pinigų. tikrai. tik svarbiausia jausti ribas ir leisti juos protingai. aš noriu, kad mano mama nebemokėtų už mane, kol aš čia gyvenu. aš noriu susimokėti pati. taip, mes gyvenam labai gražiai, mes valgom skanų ir labai sveiką maistą, mums netrūksta pinigų. bet tai visai kas kita, kai tie pinigai uždirbti kitų, o ne tavo jėgomis. tada ir leisti sau daugiau negali, nes sąžinė neleidžia kažkur išeiti pasižmonėti už mamos uždirbtus pinigus. ir aš turiu tokį suvokimą, kurio tikrai nekeisiu. kai atsiras darbas, atsiras pinigai ir tik tada aš galėsiu sau leisti eiti papietauti kur noriu, nusipirkti kokį drabužį ar daiktą, kurio tą dieną užsimanau ir taip toliau. aš noriu gyventi, o ne tyliai egzistuoti. kol kas to negaliu, nes aš gerbiu mamą ir jos uždirbtus, ir su meilę dovanojamus pinigus man. džiaugiuosi ką turiu, nes turiu daug. nuo 18 metų pradėjau savarankišką gyvenimą, kuriuo galiu didžiuotis pati sau, niekam to nerodydama. nes aš pasiryžau iškeliauti iš savo gimtinės į kitą šalį ir ten pradėti viską iš naujo. aš nemaniau, kad esu tokia stipri. tai nėra tas pats, kas išvažiuoti su keliais lagaminais į kitą miestą. keista suvokti, jog pripratau nuolat girdėti danų kalbą, komunikuoti anglų kalba, mokytis taip pat ne savąją. sunku neturėti draugų, sunku juos palikti iš kur atvažiavai. bet kai ryšys nenutrūksta, nenutrūksta niekas. meilė šeimai, draugams, namams, gamtai, kalbai.. visa tai lieka širdy ir išliks amžinai. tie sunkumai, kurie mane dabar kamuoja, yra laikini. ir tik aš viena galiu juos pataisyti.

gražios dienos. 

iki.

[smilekarina]