#mikutavicius

[vaivainthesky]

Žvilgsnis lyžteli darsyk peizažą

Ir pasiima tai, kas būtina:

Vėjo šuorą ir liepsną mažą,

Kuri tilptų net tavo rankutėje.

Bet manoj širdyje ji netelpa

Ten ir taip jau per daug švelnumo.

Tai tokia paprasta aritmetika.

Buvo žvilgsnis ir gestas buvo.

- Marijonas Mikutavičius “Degančios rankos”

[vaivainthesky]

Tai toliausioji jo kelionė

Pas tave, jau šįkart be kūnų,

Virš grandinių, ginklų ir karūnų,

Virš liežuvių aistringų vargonų.

-Marijonas Mikutavičius “Degančios rankos”

[atmerktos-akys]

[rinkimai]

Stipriai ir atsakančiai. Sufeilinot mielieji Orvelo herojai, oi sufeilinot. Nemylit jūs, oi nemylit.

[blahblahblahblahblahblahbl]

Visit Original Link

Marijonas Mikutavičius-Aš Miręs [trans. I'm dead]

Kiek kartų dar aš Nulėksiu nuo skardžio, Kol nustosiu nepaisyti Kelio ženklų. Kiek kart dar užnuodyto Vandens atsigersiu, Kol delnus sumerksiu Tenai kur švaru. Kiek kartų dar reiks Man pirštus susipjaustyt, Kol peilį išmoksiu Tiksliai įsmeigt. Kiek kartų dar aš Atsibusiu su moterim, Kol rytą pakilęs Paklausiu kur kava. Ir nenorėsiu išeit Bet nepataiko ten, Kur gerai, mano keliai Aš savo noru elektrinėj kėdėj. Mmm kaip gera būtų dabar Tyliai numirti, kol nieko neturiu, Nieko nepaliksiu Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi. Nuleidžiu rankas, Aš krentu žemyn Mano veidas į žemę Smenga gilyn Dar giliau ir aš jau miręs, miręs. Žolė suleis Šaknis į akis, Lauko akmuo ant krūtinės nukris. Prie lauko akmens Žmonės ugnį kurens, Dar ilgai nesiskirstys Po to kai sutems. Kaip gaila, kaip gaila, Kad manęs ten nėra Nes aš miręs, aš miręs. Kiek kartų dar priešus Per pečius apkabinsiu, Kol draugui paliksiu Tik nuo buto raktus. Kiek kartų dar aš Mirtinai pasigersiu, Kol pareisiu neklysdamas Atgal į namus. Ir nepataiko ten, Kur gerai, mano keliai. Aš savo noru Elektrinėj kėdėj. Mmm kaip gera būtų dabar Tyliai numirti, kol nieko neturiu, Nieko nepaliksiu, Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi. English translation How many times will I Fly off a cliff, Until I will stop to override The road signs. How many times more I will drink poisoned water, Until I'll soak, My palms Where it's clean. How many times I will need To cut my fingers, Until I'll learn To sick the knife correctly. How many times will I Wake up with a woman, Until one morning I'll ask where is coffee. I won't want to exit But misses the way Where it's good, my ways I'm in electric chair by my choice. Mmm how good it would be now To quietly die, while I have nothing, I'll leave nothing My watches really slowly is tic tic tic tic ticking. I lower my arms I fall down My face into the ground Swoops deeply Even deeper and I'm already dead, dead. The grass will thrust in Her roots into eyes, The rock of a field Will fall on the chest. By that rock People will light the fire, They will stay there long Even until the sun will set. What a pity, what a pity That I'm not there Because I'm dead, I'm dead. How many more times I'll hug my enemies, Until for a friends I'll leave The keys of my home. How many more times I'll get deadly drunk, Until I'll walk home Without getting lost. I won't want to exit But misses the way. Where it's good, my ways I'm in electric chair by my choice. Mmm how good it would be now To quietly die, while I have nothing, I'll leave nothing, My watches really slowly is tic tic tic tic ticking.