Rugpjūčio 11 - Pasiekėm pajūrį
Rytas Šilutėje buvo gana įprastas, tačiau iš vakaro buvom sugalvoję save padžiuginti. Valgėm sausus pusryčius su pienu, ko buvom jau pakankamai pasiilgę. Pavalgėm, susiruošėm ir pajudėjom tolyn. Nors ir nelijo, bet neperšlampamus rūbus apsivilkom iš karto - dangus buvo pakankamai aiškus. Iš Šilutės važiavome į Rusnę. Čia pagaliau pasiekėm Nemuno deltą ir nusifotografavom vėjo nublokšti.
Rusnėje vis dar lijo, o buvo gana šalta, todėl ilgai negaišom. Prisėdom pasižiūrėti kur važiuoti toliau, pavažinėjom po Rusnę ir pasukom link Uostadvario. Čia po dviejų dienų oras mus sugebėjo nustebinti. Pakeitėme kryptį iš vakarų į šiaurę, todėl vėjas nebepūtė iš priekio. Ir staiga minti dviračiu pasidarė lengva ir malonu - to nejutom jau dvejas dienas. Uostadvaryje mūsų tikslas buvo laivu persikelti į Minijos kaimą. Ten jau nuo vakar jachtoje gyveno seniau mūsų sutiktas Tadas ir dabar pažadėjo pavaišinti arbata. Uostadvaryje sužinojom, kad šiandien įprastas keltas iš Nidos neplaukia, nes marios banguotos. Paskambinom jiems, papasakojom, kad esame 3 dviratininkai. Jie mums pasiūlė atsiųsti katerį su kuriuo mus perkeltų į Minijos kaimą. Labai apsidžiaugėm, o belaukdami katerio suvalgėm savo dešrą su duona.
Kai pasirodė kateris, pamatėm, kad jis pakankamai mažas. Teko nuimti visus daiktus nuo dviračių, juos pasiimti su savimi į katerį. Dviračius sukrovėme ant katerio priekio. Visa tai atrodė gana kraupiai, todėl pririšom juos gumom, kurias naudojam daiktam tvirtinti.
Čia mus pasitiko Tadas. Priėmė į jachtą, kurioje leido visą lietingą dieną. O ir mes visi kartu viduje praleidome pakankamai stiprų lietų. Pailsėjus mūsų komandos keliai šiek tiek išsiskyrė. Aš ir Evelina šį vakarą norėjome pasiekti Klaipėdą, kur ketinom praleisti visą savaitgalį. Edvinas norėjo tą pačią dieną pasiekti Klaipėdą ir spėti į 17 valandos traukinį į Šiaulius, todėl jis mūsų nelaukė ir nuskubėjo į Klaipėdą. Tuo tarpu Evelina, Tadas ir aš dar patraukėm į Ventę. Apžiūrėjom miestelį, užlipom į švyturį ir patraukėm atgal. Kintuose sustojom nusipirkti bandelių kelionei iki Klaipėdos ir atsisveikinom su Tadu.
Kelias į Klaipėdą buvo nesunkus, bet buvom jau pavargę ir net nelabai turėjome kur skubėti. Pakankamai dažnai sustodavom, pavalgydavom, o ir šiaip džiaugėmės gražia diena po dviejų lietingų dienų. Nuo Priekulės iki Klaipėdos eismas buvo labai intensyvus, o kelkraščiai labai siauri. Negana to, mus vijosi tamsus debesų frontas, kurio tikrai nenorėjome sulaukti. Klaipėdą pasiekėme apie 8 valandą vakaro. Susinešėm į kambarį daiktus ir sumetėm juos į krūvą - nebelabai turėjom noro juos tvarkyti. pavalgėm skanią vakarienę ir pakankamai anksti nuėjom miegoti. Po tiek laiko buvo tikrai gera nusiprausti ir miegoti patogioj lovoj :)
Buvom tikrai labai pavargę - sekančią dieną tinginiavom, valgėm, žiūrėjom filmus, o vakare patraukėm į Karklės muzikos festivalį. Tačiau žygiu buvom labai patenkinti ir tikrai kitą vasarą norėsim panašios kelionės.
Šį maršrutą, kuriuo važiavom, tikrai rekomenduotume visiems. Nors dviračių takų čia labai mažai ir didžioji dalis maršruto eina keliais, daugelyje vietų eismas labai mažas ir maršrutas nėra sudėtingas. Mums visiems įdomesnė pasirodė pirmoji pusė iki Jurbarko. Tačiau toliau ir patys buvom pavargę, nelabai norėjo apžiūrinėti apylinkes, taigi ir patys turbūt praleidom visas įdomybes. Išvis pagal Google Maps nuvažiavom 287 kilometrus. Tačiau jau žygio metu pastebėjom, kad kasdien pagal spidometrą nuvažiuodavom 10-15 kilometrų daugiau, nei parašyta žemėlapyje. Dėja, vidury kelionės spidometras baigė savo gyvenimą, todėl nežinom tikslaus nuvažiuoto atstumo. Na, o jei turėtumet klausimų, paspauskit pradžioje esančia nuorodą ir parašykit mums laiškelį. Tik būtinai palikit savo el. paštą ar kitus kontaktus. Sėkmės! ;)