14-nihamnen = Naujasis Uostas
Šį semestrą dirbu prie Malmo Uosto konversijos. Uostas sudaro maždaug puse Malmo ploto, bet keičiantis darbo sferoms iš uosto krovikų į programuotojus, arti miesto centro esantys uosto plota darosi vis labiau patrauklūs. Dauguma čia esančių pastatų ir aikštelių tapo nebenaudojamos kuomet Malmo ir Kopenhagą sujungė bendras tiltas perimdamas transporto srautą. Milžiniški tušti plotai ir 6-to dešimtmečio industriniai pastatai sudaro Nihamnen atmosferą. Mūsų užduotis - išklausyti vystytojų, miesto plėtros atstovų ir bendrojo plano konkursantų nuomones ir patiems pasirinkti savo programą.
Dalyvavome workšopuose kartu su miesto plėtros departamentu. Susitikome su keliais vystytojais ir vietos bendruomenės atstovais. Pirmą mėnesį darėme tyrimus kartu su miestų plėtros architektais (landscape architects) iš žemės ūkio universiteto. Dabar atėjo laikas panagrinėti įdomiausią uosto teritoriją ir joje pasiulyti įrengti kažką smagaus ir naudingo miestui.
Mane labiausiai patraukė įlanka, kurioje švartuojasi birių krovinių laivai, dažniausiai pervežantys grūdus iš šalia įsikūrisios grūdų talpyklos. Šios įlankos krantinės būtų nusėtos žmonių, jeigu uosto teritorijoje būtų bent vienas viešosios pasirties pastatas, dėl to bedžiau į šią vietą pirštą ir sugalvojau joje suprojektuoti dviejų lygių rekreacijos zonę, kurioje veiktų viešosios paskirties įstaigos. Kadangi Malmo yra skandinavijoje tai beabejonės bus pirčių ir irklavimo klubas. Taip pat biblioteka, kavinės, šokių salė, galbūt ir maža galerija.
Visios šios funkcijos turetų sutilpti į krantinės šlaitą. Jį kiek paaukštinsiu ir sulaiptuosiu. Dantytas sudalinimas skirstys vėją ir bangas, neleisdamas susidaryti bangomušai ir stipriam vėjui. Virštutinė krantinės dalis bus apsodinga medžiais ir veja, tuo tarpu po ja įsikurs visos minėtos įstaigos.
Išskyrus biblioteka. Ją patalpinsiu į greta ėsantį sandėlį, tiksliau jo priestatą. O tą sandėlį užstatysiu butais. Kadangi mūsų tikslas kurti prieinamą architektūrą vidutinį atlyginimą gaunantiems žmonėms, tai sumaišant viešą funkciją su gyvenamąją manau atbaidysiu mega kapitalistus nuo galimo būtų išpirkinėjimo investicijos tikslais.
Biblioteka ir keletas komercinių blokų apsups esamą sandėlį, kuris tebebus naudojamas pagal paskirtį. Nemažai buvusių industrinių kvartalų tampą „čia buvo” vietovėmis, kuriose esamos funkcijos tiktai mini praeities funkcijas. Su šiuo uostu noriu daryti kiek kitaip. Tegul funkcijos, kurios yra švarios, naudingos ir ilgalaikės pasilieka čia. Grūdų laivo atplaukimas į uostą tampa vietovės charakterio formavimo priemone.
Tiek pirmam kartui.