Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas įstatymas, pagal kurį darbuotojų teisės į būsimą pensiją skaičiuojamos visiškai kitaip nei iki tol.
Kokio dydžio išmokų galima tikėtis uždirbant minimalų, vidutinį ar kur kas didesnį atlyginimą? Kiek būsima pensija sumažės dėl to, kad darbuotojas papildomai kaups antrosios pakopos pensijų fonduose? Kaupsime apskaitos vienetus Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagal jį kiekvieno gyventojo pensija susidės iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga.
Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur. Jei dabar žmogus yra sukaupęs būtinąjį 30,5 metų stažą (iki 2026 m. jis palaipsniui didės iki 35 m.), tai jo bendroji pensijos dalis ir būtų 152,92 Eur (30,5 :30,5) x 152,92). Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga. Per metus 1–as apskaitos vienetas (AV) sukaupiamas, jeigu visus 12 mėnesių darbuotojas uždirba vidutinį šalies darbo užmokestį (VDU) „ant popieriaus“ (Statistikos departamento duomenimis, tai būtų kiek daugiau apie 850 Eur).
Jei gyventojas dirbo 30,5 metų ir visada gavo vidutinį darbo užmokestį, jo pensijos individualioji dalis dabar būtų 98,1 Eur (1 AV x 30,5) x 3,27) = 98,1). Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Daug nežinomųjų Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų. DELFI TV laidoje „Gyvai“ „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad sukaupusiems mažiau stažo nei įstatyme nustatytas būtinasis, pagrindinė pensijos dalis bus proporcingai mažesnė. Pvz., už 15 metų jis bus 50 proc. mažesnė. „Tarkime, žmogus visą karjerą uždirbo tik minimumą, kas būtų maždaug pusė vidutinės algos. Tokiu atveju už kiekvienus metus jis sukaups tik po 0,5 apskaitos vieneto. Taigi, ir individualioji jo pensijos dalis bus proporcingai mažesnė“, – komentavo direktorius. Anot jo, įstatyme taip pat nustatytos tam tikros pensijų „lubos“ – galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos vienetus per metus. Paprastai kalbant, uždirbant daugiau 5 VDU (dabar tai būtų apie 4 250 Eur „ant popieriaus“), gyventojo pensija nebus didesnė.
„Tiesiog sunku pasakyti, kiek kiekvienas žmogus uždirbs ateityje, kaip keisis vidutinis darbo užmokestis šalyje ir su juo susiję kiti dydžiai. Dėl to atsisakėme prognozuojamos senatvės pensijos suvestinės, kurias asmeninėje „Sodros“ paskyroje internete galėjo susiformuoti kiekvienas.“ Kita vertus, direktorius žadėjo, kad jau vasarį bus galima sužinoti duomenis apie faktiškai sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Tai leis sužinoti, kiek darbo metų trūksta, kad gautum visą bendrąją pensijos dalį ir kokia jau būtų individualios dalies vertė. „Vadinasi, žmogus labai aiškiai galės pamatyti, šiandien jis yra įgijęs teisių ir galės orientuotis. Iš principo einama panašiu keliu kaip antroje pensijų pakopoje, kur žmogus mato, kiek yra sukaupęs apskaitos vienetų ir kokia yra apskaitos vieneto vertė rinkoje. Mes irgi parodysime, kiek žmogus yra įgijęs verčių per stažą arba taškus. Ir pagal tos dienos taško vertę arba patvirtintą bendrosios dalies dydį jis galės pamatyti, kokias teises „Sodroje“ jis turi dabar, o ne po 20 ar 30 metų. Mūsų nuomone, tai kur kas tikslesnė informacija be jokių interpretacijų“, – paaiškino pašnekovas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/nauji-scenarijai-kuriu-nezino-daugelis-kaupianciu-pensijas.d?id=76826573
