Al-Jedda įrodė, kad jo sulaikymas pažeidė žmogaus teises
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. liepos 7 d. paskelbė sprendimą byloje Al-Jedda prieš Jungtinę Karalystę. Tai istorinė ir gana kontraversiška byla, kurioje įtariamas teroristine veikla ir dėl to sulaikytas buvęs Irako pilietis siekė įrodyti, kad jo teisė į laisvę buvo pažeista.
Al-Jedda buvo sulaikytas 2004 m. spalio 10 d. Irake ir laikomas Jungtinės Karalystės pajėgų prižiūroje iki 2007 m. gruodžio 31 d. Buvo įtariama, kad jis asmeniškai verbavo teroristus už Irako ribų, rūpinosi sprogmenų eksperto atvykimu į Iraką ir bendradarbiavo su juo organizuodamas sprogdinimo atakas. Tačiau jokie oficialūs kaltinimai nebuvo pateikti.
Teismas pirmiausia analizavo, ar už šią veiklą turi atsakyti Jungtinė Karalystė, nes tuo metu misiją Irake koordinavo Jungtinės Tautos. Teismo nuomone, sulaikant Al-Jedda Jungtinės Karalystės pajėgos dar neturėjo Jungtinių Tautų suteikto mandato, veikė savo vardu ir buvo atsakingos už žmogaus teisių apsaugą, nes JT Saugumo Taryba tik vėliau priėmė rezuliucijas, pateisinančias pajėgų buvimą Irake.
Kitas esminis klausimas šioje byloje buvo tai, ar JT Saugumo Tarybos rezoliucijos leido Jungtinei Karalystei nukrypti nuo žmogaus teisių garantijų ir sulaikyti žmones preventyviai, neturint tikslo pateikti kaltinimų. Teismo nuomone, jeigu tokių įgaliojimų būtų suteikiama, rezoliucijų tekstas būtų labai aiškus ir konkretus. Nors rezoliucijų tekstuose buvo sakoma, kad JT pajėgos turi teisę imtis preventyvių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teroristinei veiklai, tačiau Teismas nurodė, kad vėlesni Jungtinių Tautų raginimai užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Irake, reiškia, kad nebuvo leista nukrypti nuo žmogaus teisių garantijų.
Teisėjas Mihai Poalelungi savo atskirojoje nuomonėje teigia, kad negalima tikėtis, jog Jungtinės Tautos aiškiai ir tikslai nurodys visas instrukcijas, ko turėtų imtis JT pajėgos. Todėl šio teisėjo nuomone, Jungtinės Karalystės pareigos pagal JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją nr. 1546 buvo viršesnės už JK įsipareigojimus pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją. Juolab, kad tuo metu sulaikymas buvo plačiai taikoma priemonė Irake.
Teismas motyvuodamas sprendimą rėmėsi ir savo praktika suformuota bylose, kur atsakovas buvo Lietuvos Respublika. Tačiau ne tik tai turi ryšį su Lietuva. Nors pastaruoju metu negirdime svarstymų dėl JAV buvusių kalinių priėmimo į Lietuvą, ši Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bus svarbi apsisprendžiant dėl panašių veiksmų teisėtumo ir priimtinumo.
