prekiaujame prisiminimais
miltai krito nuo galvos. jis nusišluostė rankas į rankšluostį, išsipūtė nosį ir pasikasęs ausį nusičiaudėjo. mintyse nusikeikęs, kad vėl serga jis priėjo prie telefono. grubiais ir gyvenimo mačiusiais pirštais atsargiai rinko telefono numerį. prakeiktas parkinsonas jam to padaryti neleido. tačiau jis ne iš tų, kur lengvai pasiduoda, bent jau taip manė apie save. surinkęs reikiamą numerį ir išklausęs septyniolika telefono pyptelėjimų, kitame laido gale ragelį pakėlė moteris ir saldžiai pasisveikino.
“laba diena, gal norėtumėte pirkti butą? iš tiesų? na va, kaip smagu. bet žinot, kaip čia geriau pasakius. tai ne paprasta namų erdvė, o šiek tiek daugiau. kaip suprasti? na, įsivaizduokime puodą - jis švarus, išplautas, bet į jį sumetę makaronų ir juos suvalgę, vis tiek rasite nešvarumų. kaip sakote? butas nešvarus? ne, ne taip mane supratote. matot, tie buto “nešvarumai” iš tiesų yra tai, jog čia anksčiau gyveno kiti žmonės. ne, pone, jie neprišiukšlino. ne, sienos nesudaužytos. taip, yra šildymas... palaukit, nepertraukinėkite. ką aš noriu pasakyti, jog šis butas yra išpurvintas prisiminimais. jūs klausiate kaip? ogi paprastai. čia pirmąkart kažkas pasibučiavo, žaidė šachmatais ir gėrė degtinę. čia rengė didžiulį vakarėlį, kurio metu pabučiavo savo būsimą žmoną. pirmąkart sudaužė lėkštę, o po to slėpėsi nuo tėvų, nes bijojo rūstaus žvilgsnio ir diržo. čia pirmąkart buvo alsuojama ir aimanuojama iš pasitenkinimo. sienos apipiltos vandeniu, rėkiama telefonu. aš noriu pasakyti, jog jūs gausite jau panešiotų batų porą, kuri iš išorės atrodo gražiai, bet iš tiesų niekad nesužinosite, kur savininkas su šiais batais ėjo. koks skirtumas? na, priklauso nuo žmogaus. argi jūs niekad nepagalvojote ką jau girdėjo šių namų sienos? sakote ne. o aš dažnai mąstau. o kas jei čia buvo nužudytas žmogus.... nene, nebuvo, aš čia taip kaip pavyzdį. aš prisiekiu nebu.. palaukit, leiskit pabaigti. ak, jūs netikit, gerai. tai kokio velnio gaišinat mano laiką? man pridegė varškėčiai, kol jums aiškinau svarbius dalykus. viso gero, linkiu niekad nepatirti pirmų prisiminimų savo namuose.”
susiraukęs jis nubėgo į virtuvę ir piktai pažiūrėjęs pro langą apvertė ant keptuvės degančius varškėčius.