#vikondusaltrubis

[vikondusaltrubis]

on a highway three tea leaves i am in a cup i barely fit to the edges covered in honey i stick the teaspoon is my point of reference and the angle of reflection i drink and wipe the spot it's wet i'm getting ready. hail to the natural selection

[vikondusaltrubis]

jėva

eini i kiemą tu po to žmonės rėkia tau ‘valio!’ nesupranti kodėl pyragą kiša tau prie murzės labai nemandagu! ir užpūti visas žvakes vienu ypu.

♥

[paunksmiuciobrelis]

Mano gyvenimas

mano gyvenimas - tai musė ir voras kampe  sedžiu aš štai purvinam tualete. mano gyvenimas lyg tualetinis vanduo garuoja  nuspaudus mygtuką - gražiai vanduo putoja.

klozete štai vaivorykštė spindi sklandžiai  šniokščia lyg Niagaros krioklys vanduo.  stalas nukrautas - saldainiai, skilandžiai, o man nepatinka balti balandžiai.

[paunksmiuciobrelis]

Kankorėžiai

kankorėžiai  lyg sustingusios senio ašaros krenta jos žiemą ant žemės.

ir apsnigę kelmai ir pakalnės žybsi iš tolo pakrypę. ir ošiančios jūjų viršūnės vis primena medžiam vienatvę.

[paunsmiuciobrelis]

Mano gyvenimas

mano gyvenimas - tai musė ir voras kampe  sedžiu aš štai purvinam tualete. mano gyvenimas lyg tualetinis vanduo garuoja  nuspaudus mygtuką - gražiai vanduo putoja.

klozete štai vaivorykštė spindi sklandžiai  šniokščia lyg Niagaros krioklys vanduo.  stalas nukrautas - saldainiai, skilandžiai, o man nepatinka balti balandžiai.

[paunsmiuciobrelis]

Kankorėžiai

kankorėžiai  lyg sustingusios senio ašaros krenta jos žiemą ant žemės.

ir apsnigę kelmai ir pakalnės žybsi iš tolo pakrypę.

ir ošiančios jūjų viršūnės vis primena medžiam vienatvę.

[vikondusaltrubis]

Mano gyvenimas

mano gyvenimas - tai musė ir voras kampe sedžiu aš štai purvinam tualete. mano gyvenimas lyg tualetinis vanduo garuoja nuspaudus mygtuką - gražiai vanduo putoja.

klozete štai vaivorykštė spindi sklandžiai šniokščia lyg Niagaros krioklys vanduo. stalas nukrautas - saldainiai, skilandžiai, o man nepatinka balti balandžiai.

[vikondusaltrubis]

Kankorėżiai

kankorėžiai lyg sustingusios senio ašaros krenta jos žiemą ant žemės.

ir apsnigę kelmai ir pakalnės žybsi iš tolo pakrypę.

ir ošiančios jūjų viršūnės vis primena medžiam vienatvę.