Kadangi pasikeičiau profilio foto (lol), manau, jums reiktų pažinti šio paveikslo gilesnį kontekstą.
Tai Marijos Teresės Rožanskaitės tapybos darbas pavadinimu “žaizda” 1984-1987 metų saugomas/priklauso Tretjakavo galerijai (Maskva, Rusija). Ši menininkė Lietuvos modernizmo kontekste yra labai ypatinga ir išskirtinė savo stiliumi, technika, temomis, deja savo gyvenimo metais negavo pelnyto dėmesio. Tas faktas, kad ji nėra žinoma ir jos darbai turi slapto šedevro titulą man plėšo širdį(kad ir kiek menas gali plėšyti širdį). Tai va, labai obscure nesąmonė aš, bet noriu palaikyti žmogaus atmintį gyvą.
O grįžtant prie darbo tai - dažnai tyrinėjama menininkės tema - medicina ir visuomeninė liga. Gulintis kiaušinis tarp šaltų plieninių patalų gali sukelti visokių minčių, pavyzdžiui aš vienam esė rašiau apie feministinė interpretaciją ir kaip sužeistas trapus lukštas gali reprezentuoti nėščią moterį, jos kūną, kaip visuomenė supaprastina žmogų, sielą į gimdymo aparatūrą. Atsižvelgiant į socialinį kontekstą tai čia labiau apie tai ką sovietų sąjunga padarė žmogui, kaip naikino kūną ir sielą įvairiais būdais. Galime prisiminti masinį visuomenės girdymą, chernobyl katastrofą, KGB veiklą, Afganistano karą kaip skausmo pavyzdžius. Kraupi ta tapyba tikrai, bet svarbios temos tikrai buvo užkabintos ir yra aktualios dabar.
Mes dabar irgi sergam, tikrai sergam. Šį kart viskas kitaip užtat, galime imituoti sveikatą ir laisvę vartodami viską, visur, visada, beperstojo. Tai kaip ir tiek norėjau pasakyti ? Ačiū Rožanskaitei, kad suprato, kažką apie mus, visus, nuskriaustus žmones. Ačiū
