Šiandien labai užsinorėjau studijuoti II pakopoj, Europos studijų programą VU TSPMI. Dalykas toks nepraktiškas ir tikrai sunkiai pritaikomas darbo rinkoje, tad lengva pagalvoti - o kam?
O tam, kad galvoje šiek tiek įsijungtų mąstymo mygtukai. Bakalauras baigėsi prieš pora metų ir nuo to laiko teorinės informacijos apie k a ž k ą į mano galvą atėjo mažiau negu minimaliai. Vien praktika, įgūdžiai, kažkokių procesų išmanymas. Atrodo, tik imk ir džiaukis, kad nereikia rūpintis, kuo nereikia.
Bet galva sudėtingas mechanizmas ir tos protinės apkrovos jai labai reikia. Pamenu, berašant bakalaurą, tiek aš, tiek protingieji kurmiai aplink kalbėjome, kad štai, baigsis BBD rašymas, tai skaitysim knygas, kurias norim, žiūrėsim dokumentinius gudrius filmus ir kultūringas kultūrinis mūsų gyvenimas žydės. Negaliu kalbėti už visus, bet bent jau tie, kurių klausinėjau nei knygų skaitė, nei filmus žiūri, o kultūrinis gyvenimas apsiriboja lengvo roko grupės koncerto aplankymu vietiniame bare. Tai vat.
Ir iš to lemtingo tai vat ateina dar lemtingesnis bukėjimas. Ir tada supranti, kad reikia kažką keisti, kol dar ne vėlu. Ne dėl lapo. Dėl to, kad įsijungtų mąstymo mygtukai.