sumaištis viduje

all post signed by /-V/ is written by me and is about my life. This is not my main blog. susisiek: [email protected] find me on facebook

[basomis-per-lietu]

Žodžiai, kuriuos man pasakei virto namais, kuriuose dabar aš gyvenu.

-V., Nauja pradžia.

[basomis-per-lietu]

Visa magija tavyje. Taip - tik tavyje.

-V., Nauja pradžia.

[basomis-per-lietu]

Aš nesuprantu kodėl dar vis galvoju apie tave. Ne visada, ne dažnai, bet karts nuo karto tu aplankai mano mintis. Bent trumpam, bent akimirkai. Mačiau, kad išsiskyrei su ja. Jūs gražiai atrodėte kartu, aš galvojau, kad ji bus ta vienintelė. Neslėpsiu, ji neatrodė tavo skonio, bet tau juk niekad nepavyko su tomis, kurios buvo tavo skonio. Man įdomu kaip tu gyveni. Ar tu ten pat gyveni. Kartais galvoju gal pravažiuoti pro tavo namus, pasižiūrėti ar dega šviesa languose, ar stovi tavo mašina kieme. Bet juk tai taip juokinga. Aš turbūt dar nesuaugau. Man įdomu kaip tu gyveni. Kas gyvena tavo galvoje. Ar tu dar galvoji apie mane? Gal bent kai neužmiegi, ar kažkur pamatęs mano vardą, dar prisimeni mane? Viskas baigėsi prieš du metus, o aš dar vis galvoju apie tave. Trumpai, akimirką.

-V., Mano laiškas jam, nors jis jo niekada neperskaitys.

[basomis-per-lietu]

O gal teisybė ką jie sako? Gal iš tiesų negali mylėti kito, jeigu savęs nemyli? Nes tuomet man būtų aišku, kodėl kiekvieną kartą sakydama "myliu", nieko nepajaučiu. Gal aš nemeluoju. Gal aš tiesiog negaliu mylėti, nes savęs dar vis nepamilstu.

-V.

[basomis-per-lietu]

Ji išėjo neatsisveikinus. Gal dėl to jaučiu, kad jį grįžta. O gal ji nebuvo išėjus? Gal ji tik tyliai tykojo kampe ir laukė kada aš nustosiu apsimetinėti, kad viskas yra gerai? Aš tikėjausi, aš visiems skelbiausi, aš galvojau, kad tai mano laiminga pabaiga, kad pagaliau nugalėjau savo demonus, kad pagaliau šypsosiuosi nuoširdžiai.  Bet ji sugrįžo. Neperspėjus, tarsi pro atviras duris, įėjo ir nesiruošia išeiti.

-V., Depresija.

[basomis-per-lietu]

Aš nežinau ko aš bijau. Aš bijau, kad jis išeis? Ech, kiek jų išėjo! Ir kas? Dangus toliau mėlynas. Aš bijau, kad neteksiu darbo? Ech, na ir kas! Juk tai ne pirmas mano darbas, susirasiu ir dar vieną jeigu prireiks. Aš bijau, kad liksiu viena? Ech, kodėl mane tai turėtų gąsdinti! Mano geriausia draugė išėjo, mano geriausias draugas dingo tarsi be žinios. Aš ir toliau gyva. Ko aš bijau? Ko aš bijau?

-V., Nauja pradžia - viskas tarsi vėl iš naujo.

[basomis-per-lietu]

Tai tiesiog ruduo. Vėsus, rūko aptrauktas rytas. Tiesiog ruduo. Ruduo ir jo geltoni klevo lapai.  Man buvo per šalta eiti lauku, gal dėl to, kad dar vis neprisiruošiu nusipirkti normalių rudeninių batų, o gal dėl to, kad neseniai prabudau ir iš šilto patalo turėjau išlysti į šaltą, nuožmų ir neteisingą pasaulį.  -Tai tiesiog ruduo,- pasakiau aš sau ir įkvėpus šalto tiesiog rudens oro žingsniavau toliau. Man bežengiant kiekvieną žingsnį kartu po mano pėdomis traškėjo lapai. Sudžiuvę, nukritę, geltoni rudeniniai klevo lapai. O aš, tarsi viso pasaulio vadovė galėjau eiti ir kiekvieną iš jų sunaikinti. Tiesiog taip. Nejučia, lėtai, šaltai. Aš norėjau, kad manęs kažkas kažkur lauktų. Kad aš galėčiau grįžti kažkur, ateiti kažkur, kur manęs laukė. Kur manęs reikėjo, kur buvau reikalinga ir trokštama. Tai tiesiog ruduo. Vėsus, rūko aptrauktas rytas.

-V., Kai viskas sprogsta.

[basomis-per-lietu]

Kai viskas pasidaro per sunku. Kai viskas pasidaro tiesiog "per daug". Rašyk. Prašau, rašyk.

-V.

[basomis-per-lietu]

Aš tikėjau, kad tu būsi kitoks. Aš tikėjau, kad tu gali būti mano laiminga pabaiga.  Ir ne, aš neklydau - tu kitoks. Tu dar blogesnis nei visi kiti.

- V., Tu pasigailėsi, kad mane paleidai, bet man jau nebesvarbu.

[basomis-per-lietu]

mano naujas gyvenimas: update (4 dalis)

praėjo du mėnesiai (berods) nuo paskutinio atnaujinimo. ir aš norėčiau pasakyti, kad kažkas pasikeitė, bet viskas yra visiškai taip pat.

anksčiau galvoje turėdavau keistą reginį - kaip į mane įvažiuoja mašina. tik niekada (man atrodo) nematydavau savęs už vairo. visuomet tai būdavo autobusas ar kito vairuojama mašina. kai tai įvyko realiai, aš pati sėdėjau už vairo. ir mačiau, kad į mane tuoj atsitrenks mašina. ir vienintelė mintis galvoje tuo metu buvo “prašau, kad tai būtų sapnas, prašau, prašau”. long story short tai nebuvo sapnas. ir tą akimirką negalvojau, kad ‘o kodėl aš nemiriau’ ar ‘kaip gerai, kad aš nemiriau’. tą akimirką sugebėjau galvoti tik apie mašiną ir apie tai kokia nevykėlė esu, kad sugebėjau ją sudaužyti. 

ir štai tada suveikia antidepresantai. kai esi tokios blogos nuotaikos, kai viskas vėl sugriuvo, kai vėl nori žalotis, nori rėkti, nori verkti, bet negali. nes vaistai tau neleidžia. bet ar man tai patinka? aš nesijaučiu laiminga, aš nesijaučiu gerai, aš jaučiuosi kaip šūdas, aš jaučiuosi, kad visas mano gyvenimas yra nieko vertas. bet fiziškai to nejaučiu, tarsi aš būčiau komoj ir viską girdėčiau, bet negalėčiau pajudėti ir kažko pasakyti.

penktadienį manęs laukia vizitas pas psichiatrę. turėsiu galutinai nuspręsti ar jau mažinam dozes ar koks toliau žingsnis. nežinau ką jai pasakyti kai ji paklaus kaip jaučiuosi. nežinau ką jai pasakyti kai ji paklaus ar vaistai veikia. galbūt turiu pameluoti, nes man turbūt jau niekas nepadės.

[basomis-per-lietu]

Nežinau kodėl taip dažnai atsimenu tavo paskutinį "aš tave myliu". Mes stovėjome virtuvėje pas tave, tu lyg plovei indus, o aš tiesiog stovėjau tarpduryje ir žiūrėjau į tave. O gal buvo atvirkščiai. Bet tas "myliu" buvo toks netikėtas, nes visada jį sakydavome su kažkokia proga, vietoje, laiku, o šis nuskambėjo taip buitiškai, taip iš niekur nieko. Ir po to, kai išsiskyrėme, galvojau galbūt tu jį pasakei norėdamas patikrinti ar tai pasakęs kažką pajausi, norėjai patikrinti ar iš tiesų mane myli.  Ir aš dar vis gailiuosi, kad tau taip retai tai sakiau, nežinau, galbūt dėl to, kad to iš tiesų nejaučiau, galbūt aš tiesiog noriu kažkam pasakyti "myliu" ir tikrai tą jausti, o tu buvai man artimiausias, tu buvai tas vienintelis, vienintelis su kuriuo įsivaizdavau ateitį, vaikus, namą su didžiuliu kiemu. Žinau, kad mes jau niekada nebūsime kartu, bet jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai tau dažniau būčiau pasakius, kad tave myliu.

-V., Mano laiškas jam, nors jis jo niekada neperskaitys.

[basomis-per-lietu]

Aš turbūt dar ilgai lauksiu jo žinutės. Turbūt dar ilgai kiekvieną kartą suskambus telefonui tikėsiuosi, kad tai jis. Aš turbūt dar ilgą laiką verksiu, netikėčiausiose vietose, gal automobilyje važiuojant namo, o gal sėdėdama darbe. Bet aš imu jį paleisti. Gyvenimas tęsiasi. Pasikeisiu aš. Galbūt mažais dalykais - plaukų spalvos pakeitimu, naujų rūbų nusipirkimu, o galbūt didesniais dalykais - tobulėjimu, karjeros siekimu. Jis buvo didžiulė mano gyvenimo dalis ir aš niekada jo neminėsiu blogu žodžiu. Praleistas laikas su juo man buvo pats geriausias mano gyvenime. Jis mylėjo mane, jis rūpinosi manimi, jis įrodė, kad net po to, kai tavo širdis yra sudaužyta, ji gali būti suklijuota vėl. Ir net dabar, kai jis pats ją sudaužė, aš tikiu, kad kažkas ją suklijuos vėl. Ir nebeišeis. Jis buvo mano namai, jis buvo ta vieta į kurią visada norėjau grįžti. Bet man metas išsikraustyti.

-V., Aš tave mylėsiu amžinai. (via basomis-per-lietu)

[basomis-per-lietu]

Žinai, kokia tavo didžiausia klaida? Tu sau tvirtini, kad tu jį mylėjai. Kad myli. Tu verki, kad tu jį mylėjai, kad jis tave įskaudino, kad jis tave paliko, o tu juk jį taip mylėjai. Ar tu jį tikrai mylėjai? Ar tai ką tu jautei buvo meilė? Tu juk buvai tokia neužtikrinta. Kiek kartų tu abejojai? Kiek kartų tu pati svarstei pasitraukti? Tu bijojai. Tu bijojai, tu tebebijai vienatvės. Tu bijai likti viena, todėl tau atrodo, kad tu jį mylėjai. Tu gali sakyti, kad jo praradimas - jis prarado tą, kuri jį mylėjo, o tu praradai tą, kuris tavęs nemylėjo, bet iš tiesų jūs abu tiesiog nustojote švaistyti savo laiką su netinkamais žmonėmis. Vieną dieną tu iš tiesų pamilsi. Ir niekada nesuabejosi, kad galbūt jis ne tas.

-V., Žodžiai, kuriuos tikėjausi išgirsti iš savo psichologo. (via basomis-per-lietu)

[basomis-per-lietu]

Viskas. Pabaiga. Manau kažkur giliai širdyje vis tiek dar vis tikėjausi, kad būsim kartu. Kvaila, tiesa? Atrodo tu tiek kartų mane įskaudinai, o aš vis tiek vis grįždavau ir grįždavau pas tave, tarsi tu būtum tas vienintelis, tarsi būtum vienintelis likęs vaikinas žemėje. Nežinau ar aš noriu, kad ji būtų tokia gera tau, kokia aš buvau. Nežinau ar aš noriu, kad tu būtum laimingas. Gal greičiau tave paleisčiau, jeigu to tau linkėčiau, bet kažkas mane laiko, kažkas nenori leisti man tavęs paleisti.  Aš tikiuosi, kad aš sutiksiu kažką, kas mane mylės besąlygiškai, kam nereikės kitų, kas įrodys man, kad aš esu jam vienintelė. Man greičiausiai neberūpi ar tu būsi laimingas. Dabar man rūpi tik vienas žmogus - aš.

-V.,  Iki pasimatymo kitame gyvenime, o gal ir niekada.

[basomis-per-lietu]

Pamenu, kai apie tave papasakojau visai nepažįstamam žmogui, sulaukiau pasakymo, kad geriau jokio draugo, nei toks draugas kaip tu. O aš tave gyniau, nes nuoširdžiai maniau, jog geriau turėt kažką, negu būti visiškai vienai. Kaip aš klydau. Man be tavęs geriau. Nes viskas ką man sukėlei tebuvo skausmas. Neapykanta sau. Nepasitikėjimas savimi. Ar tokie draugai turėtų būti? Verčiantis tave jaustis blogai vietoj to, kad palaikytų?

-V., Iki pasimatymo kitame gyvenime, o gal ir niekada.

[basomis-per-lietu]

Velniop jį. Velniop jį ir jo nepastovumą. Velniop jį ir tikėjimą, kad jis sugrįš, nes nei viena kita nebus tokia kaip aš. Man nebereikia tavęs. Man tiesiog atsibodo. Atsibodo žaisti šį žaidimą, kur tu esi vienintelis, tu vienintelis čia svarbiausias, visam pasauliui rūpi tik tu. Velniop tave. Gali žaisti vienas.

V., Tu pasigailėsi, kad mane paleidai, bet man jau nebesvarbu.

[basomis-per-lietu]

- Nicola Yoon, Everything Everything.