Šių dienų jaunimui neretai priklijuojama „prarastosios kartos“ etiketė. Jaunimas įsivaizduojamas kaip problemiška žmonių masė su miglota ateitimi. Ar iš tiesų jaunimas nėra veiklus ir iniciatyvus? Ar vyraujantys stereotipai yra pagrįsti? Apie visa tai, trys laidos vedėjai - Lina Jazbutytė, Aretas Kisielius ir Dominyka Naujokaitė, rengia laidą - "Naujoji karta". Laidos galima klausyti Žinių radijo bangomis, arba jų puslapyje internetu. Kiekvieną pirmadienį 16.10 ir 19.30(kartojimas).
Jau šį ketvirtadienį Vilnius gauna dovaną – ISM universiteto studentų iniciatyva įkuriamas „Idėjų sodas“. Studentai kviečia visus miesto gyventojus į atkuriamą buvusį Bazilijonų vienuolyno sodą, kuris bus ne tik jauki, harmoninga bei išpuoselėta erdvė, bet ir vieta vertingiems susitikimams, pokalbiams, kurių metu tikimasi gims kūrybiškos idėjos.
Organizatoriai, kurdami šį „Idėjų sodą“, nori paskatinti jaunimą ir visus miesto gyventojus dažniau imtis kurti pridėtinę vertę. Emilis Monstavičius, vienas iš iniciatyvos organizatorių, neslepia nusivylimo, kad Lietuvoje trūksta idėjų:
„Kai mes studijuojame verslo universitete, dažnai galvojame apie verslą ir dažniausiai Lietuvoje dar yra tas verslo modelis - pirk pigiau, parduok brangiau - ir trūksta idėjų, kurios kurtų visuomenei pridėtinę vertę“, - kalbėjo E. Monstavičius.
Jis taip pat pasakoja, kaip šiame sode viskas, kas yra kuriama, neša kažkokią naudą. „Pamatas visos augmenijos yra vyšnios, obelys – tai yra tokie vaismedžiai, kurie neša pridėtinę vertę. Mes galėtume pasodinti klevą, kuris tik meta gražius lapus, o mes pasodiname obelį, kuri atneša obuoliukų ir dar gražius lapus turi.”
„Idėjų sodo“ pavadinimas neatsitiktinai parinktas būtent toks. Organizatoriai šią erdvę pradėjo kurti planais pasodinti porą medžių ir pastatyti kelis suoliukus. Tačiau daugiau nei per du metus ši idėja išsivystė į visą sodą.
Ar kada įsivaizdavote, kad istorijos egzaminui galėsite ruoštis internetu? Ir nereikės jums nei istorijos žinyno, nei "Ar moki istoriją?" knygų ir konspektų. Mūsų laidoje „Naujoji karta“ buvo pristatyta internetinio istorijos korepetitoriaus „GoHisto“ platforma, kurioje moksleiviai gali spręsti Lietuvos istorijos mokytojų parengtas užduotis, sukurtas remiantis valstybinio istorijos egzamino programa.
Su šiuo internetiniu mokymosi įrankiu mokiniai turės galimybę pasitikrinti žinias Lietuvos Respublikos Konstitucijos, istorinių veikėjų, tarpukario ir kitose srityse. Keičiantis temoms, vartotojams bus rodomas mokymosi progresas, o vėliau pasiūloma gilinti žinias ten, kuriose jie yra mažiausiai pažangūs. Nenuostabu, kad vietoj Aleksandro Makedoniečio biografijos tomų galėsime atsiversti vieną interneto puslapį. :)
„Mūsų programa parodo, kur yra mokinio spragos. Tai reiškia, kad tiek istorijos mokytojas, tiek korepetitorius nepažįsta taip gerai mokinio, kad galėtų visą laiką pasakyti, kad tu nežinojai to dalyko, tau reikėtų atkreipti dėmesį į tą dalyką ar pasimokyti ano daugiau“, – tokį internetinio koripetitoriaus mokymosi privalumą įvardija Simas Jaskutėlis.
Vis dėlto nors „GoHisto“ gali būti laikomas inovatyviu mokymosi įrankiu, jo nuomone, ši platforma nesirengia pakeisti tradicinės mokyklos.
„Mes mokyklas mėgstame, mokyklose mokėmės ir į mokyklas, ko gero, norėtume grįžti kai kuriais atvejais. Norime, kad ir toliau mokiniai liktų mokyklose. (…) „GoHisto“ programa ir visas blokas programų, kurias planuojame daryti ir su literatūra, ir su matematika, bus papildomas pasiruošimas tavo egzaminams“, – tvirtina šios platformos vienas iš sumanytojų S. Jaskutėlis.
Tuo tarpu, paklaustas apie spragas, esančias ne tik moksleivių istorijos žiniose, bet ir mokymosi sistemoje, S.Jaskutėlis pripažino, kad mokiniams skiriamo dėmesio trūksta. „Kai kuriose gimnazijose mes matome, kad jauni žmonės galvoja, kad jų mokytojai yra net ne žmonės. Mokiniai net neįsivaizduoja, kad jų mokytojai gali žvejoti, mėgti krepšinį ir turėti savo asmeninį gyvenimą.“
Anot vieno iš platformos sumanytojų, egzaminų ir testų atsisakymas Lietuvoje nuimtų nuo mokinio daug naštos ir sumažintų įtampą mokantis.
„Geriausiai egzaminus išlaiko tie, kurie į egzaminus ateina nusiraminę. Jeigu mes nuimtumėme tą visą naštą, tai tiesiog galėtų būti ir mokymosi rezultatai daug geresni“.
Šiuolaikinis vyras - beveidis, moteriškas, pasimetęs individas?
Pripažinsiu, kad rasti straipsnį skirtą moterims šiais laikais ne taip jau ir sudėtinga. Nukeliauji į paieškos sistemą "Google", įvedi raktinius paieškos žodžius "moderni mergina" ir vualia - štai tau prieš nosį apie 2 600 000 rezultatų. Peržiūrėjęs juos gali aiškiai susidaryti kaip atrodo šiuolaikinė moteriškosios lyties atstovė. Tuo tarpu, apie šiuolaikinį vyrą nelabai ką ir sužinosi internete - per 0,38 sekundės dalį randama tik 475 000 rezultatų.
Kodėl toks ryškus skirtumas? Nejaugi nieko įdomaus nevyksta vyriškoje aplinkoje? Ar vis dar vyriškosios lyties atstovai gyvena taip, kaip ir prieš 10-20 metų?
Pasirodo ir vyksta, ir nebe taip gyvena. Pakvietę Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją Justiną Kisieliauską ir išgirdę Vytauto Liesionio, taip pat šio universiteto dėstytojo, komentarą būtent tuo ir įsitikinome. Kokios jų mintis ir idėjos apie vyriškumą siūlau paskaityti čia arba čia.
Galiu prasitarti ir duoti užuominą:
„Jei rinkai reikia moteriško vyro, rinka gauna moterišką vyrą. Jei rinkai reikia vyro, kuris augina vaikus, rinka jį gauna. Jei rinkai reikia kareivio, kaip buvo praeitame amžiuje, rinka turėjo daug kareivių. Rinka tai gauna per visuomenės normas, medijas, pradedant nuo auklėjimo, to, kas mus supa darželyje, mokykloje, universitete.“
Na, o kokioje srityje sociologės Rūtos Petkevičiūtės nuomone laikas ir vyrams suteikti teisių? Ką apie kariuomenę ir šiuolaikišką vyrą galvoja TV laidų vedėjas Justinas Jankevičius?
Siūlau paspausti mygtuką "groti" ir perklausyti visą vakar transliuotos laidos įrašą štai čia:
O po ilgo pokalbio su net keturiais pašnekovais norime pasakyti, kad nors ir yra posakis, jog moterys iš Veneros, o vyrai kildinami iš Marso, papildyti vieni kitus jie turi tiesiog čia, Žemeje. :) Aretas
Nors daugelis šeštadienio popietę poilsiauja, Dominyka jau seniai darbuojasi "Žinių radijo" studijoje. Šį kart šnekučiuojasi su televizijos laidų vedėju Justinu Jankevičiumi.
Užuomina: Justino nuomone, ar tu būsi kelius apsikabinęs, žliumbiantis duše ir ledus valgantis silpnuolis, ar tu būsi kietas bičas yra tavo paties pasirinkimas.
Konferencija "Login 2014" - renginys, kuris sutraukia apie progresą kalbančius žmones į vieną vietą. Pagaliau ir mes čia.
Ko čia atvykom? Naujų idėjų, įkvėpimo ir tiesiog pasižvalgyti kas vyksta pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, kol mes rengiame laidas. :)
Čia kas valandą vyksta apie penkias skirtingomis temomis parengtas paskaitas. Labai sunku spėti viską užfiksuoti ir apmąstyti, tačiau keletu minčių verta pasidalinti jau dabar.
Vienas iš konferencijoje dalyvavusių pranešėjų - Vaidotas Valantiejus mano, kad internetas yra tik dar vienas gyvenimo sluoksnis. Jis nebėra tik pridėtinė mūsų gyvenimo dalis. Internetas tapo dabar jau norma, privalomu aspektu, o nebe laisvu pasirinkimu "būti on-line".
Be to, V.Valantiejaus teigimu, ateityje gimtąja kalba taps būtent medijos. Nesvarbu ar tu iš Tolimųjų Rytų, gyveni Brazilijos pietuose ar gimei Melburne, Australijoje, visi supras vaizdus, tekstus, garsus, kuriuos atras internete. Medija tampa bendrine-pasauline kalba, kurią supras visi. O tuo pačiu, bendros prasmės sukurs vieną kalbą, kuria galės kalbėti visi žmonės.
Kita jo mintis - kol kas mes vis dar postinam turinį socialiniuose tinkluose, kuris mūsų draugams atrodys įdomiausias. Paradoksalu yra tai , kad įvairūs mūsų pačių publikuojami įrašai nebūtinai yra patiems, kaip asmenybėms, įdomiausi. Viešiname tai, už ką galime sulaukti patapšnojimų per petį, medijų kalba kalbant - "patinka" paspaudimų. O kas mums patiems įdomu? Kam tai dabar rūpės? Akivaizdu, kad ne mūsų draugams.
Šios dienos citata gali tapti ir Vaidoto pasakymas, kad "jūsų prekės ženklas yra visų pirma jausmas." Tad gal pabandykime reikšti jausmus, kuriuos jaučiame patys (nesvarbu kokiais ženklais, vaizdais, garsais), o ne tuos, kurie gali patikti mūsų draugams. Kol kas dar tikiu pasakymu, kad jei rūpi tau, rūpės ir dar keliems.
Visi esame matę bent vieną smarkiai išplitusio vaizdo įrašo, kurį įkvėpė atlikėjo Pharrell Williams daina "Happy", variantą. Pamačius jau antrą Lietuvoje sukurto šio vaizdo įrašo variantą "We are happy from (bet koks miestas)" žmonės klausė - gal nebereikėjo? Na, o ką pamanėt jūs pamatę kokį septintą? :)
Tai štai radijo laidoje ir kalbėjome apie džiaugsmo kultūrą, apie kitą akciją - "Myliu pandą" ir apie tai, kokie virusiniai vaizdo įrašai Lietuvoje prigyja. Man teko garbė pakalbinti buržujų ir habilituotą bullšito daktarą - Mykolą Klecką. Jei dar apie jį neteko girdėti - siūlau paskaitinėti tinklaraštį www.kleckas.lt
Su Mykolu diskutavom apie visokius virusinius video, apie tai, kad kiekvienas virusas turi savo galiojimo laiką. Tuo pačiu prisiminėm ir seną gerą "Harlem shake'ą". Įrašėm ir sumontavom ir vaizdo interviu, tad daug nepasakosiu, kad neišpasakočiau visko. Geriau pažiūrėkit.
Pokalbio metu Mykolas pasidalino viena labai įdomia mintimi/idėja. Jis turi susikūręs kitą "Facebook" profilį, su kuriuo stebi mažesnių Lietuvos miestų informacijos srautus. Būtent taip jis aiškinasi kokie dalykai yra populiarūs kituose, mažesniuose miesteliuose ir pasirodo, kad dauguma vaizdo įrašų, kurie paplinta didmiesčiuose visai nepasiekia net kito Lietuvos galo... Manau, kad tai velniškai įdomus tyrinėjimo būdas!Lina Jazz
Woop woop! VDU savo "Facebook" paskyroje dalinasi mūsų vaizdo interviu su Arvydu Vasiliausku, Lietuvos šokinėjmo su virve asociacijos prezidentu!
Ką mes ten tokio įdomaus sukūrėm? Pažiūrėkit čia:
Visą laidą gali persklausyti čia:
Po šitos laidos daugelis užsimanė bent pabandyti nušokti nuo kokios aukštesnės vietos, pavyzdžiui - Trijų Mergelių tilto Kaune.Norintys, prisijunkit. :) Aretas
Tikriausiai kiekvienam kuriančiam radijo laidą, filmuojančiam internetinį serialą ar organizuojant žygį Baltijos jūros pakrante užplūsta tik geros emocijos, kai pamatai, kad tavo darbą kažkas įvertina.
Na štai ir naujiena. Dar visai nesenai kalbėjau su Simona Bandita apie hipsterius ir svarsčiau ar galiu juos vadinti hipsteriais ar tai būtų neteisinga? Galime džiaugtis, kad žodžio hipster pavadinimas tapo bent atpažinamas, o ne koks “madinguolis”. Gal pagaliau įvyko lūžis komisijoje ir kalbajobai pasiekė savo?
Tačiau dar kyla klausimas, kodėl 18-34? Ar mokyklos nėra pripildytos madinguolių moksleivių? Ir kodėl 34 metai jau riba? Šis skaičius gal buvo oreantuotas į tam tikrą žmogų? Daug klausimų kelia šis paprastas žodžio sulietuvinimas.
Taigi įkvėpti šios naujienos mąstome, gal reiktų atsakyti į šiuos klausimus ir plačiau paanalizuoti mūsų kalbininkų darbo metodus ir rezultatus. Jei turite pasiūlyti, ką galėtume kalbinti šia tema arba kyla klausimų į kuriuos norėtumėte gauti atsakymus – rašykite mums.
Keliauti šiomis dienomis yra labai paprasta - užtenka turėti kelis šimtus banko sąskaitoje bei laisvą savaitgalį ar savaitę ir tu jau pakeliui į pasaulio kraštą. Maža to, dabar jau nieko nenustebinsi pasakodamas istoriją kaip radai pigius lėktuvo bilietus ar apsigyvenai pas vietinį babajų.
O ir istorijos, apie dabar jau artimais tapusius kraštus, atrodo nebeįdomios (2 – 3 valandos lėktuvu ir tu jau kitame Europos kampe). Žinoma, tėvams visad įdomu ką jų vaikai veikia, juos sudominsi net pamąstymais - „pirkti dviejų lapelių storio tualetinį popierių ar visgi trijų“. Dabar panašiai skamba pasakojimas apie savaitgalį, pavyzdžiui Berlyne.
Ne paslaptis ir tai, kad kitų keliauninkų mintys ir patarimai tampa įdomūs tik tada, kai pats nusipirkai bilietus ir krauni daiktus į kuprinę. Nusivylęs žmonija asmuo tikriausiai pasakytų, kad natūralu, nes tai tik įrodo, kad žmogus yra egoistas ir rūpinasi savo bambos gerove. Optimistas, mylintis žmones ir visus kitus objektus (tame tarpe maistą ir pagalvę) gins nerūpestingą ir jo kelionių įspūdžių nesiklausantį žmogų, teisindamas dideliu tempu ar dar kažkuo į didelį informacijos srautą. Ką realistas sakys? Greičiausiai nieko, nes nei jis pats per daug stengiasi pasakoti asmeninius įspūdžius, nei labai suinteresuotas draugo kelionių juokeliais, kai nesupranti nei konteksto, nei esmės.
Kur link suku? Kad jau kurį laiką mano galvoje kirba klausimas, kodėl mums pasidaro įdomu kažkas, kai tai paliečia mus iš labai arti?
Mano giliu įsitikinimu, visa esmė slypi pajutime. Kad ir kelionę, ją reikia pajusti. Ne išgirsti ir ne pamatyti gražias fotografijas ar draugų sumontuotus mėgėjiškus vaizdelius, bet pajusti pačiam. Ir greičiausia, kai to jausmo užsimanoma, pradedama domėtis – tai kaip ten atrodys (?).
Būtent apie keliones svaičiojam ir mūsų laidoje. Svaičiojimą palaiko, nenumaldomi kelionių svaičiotojai ir pajutėjai ...
Šį pirmadienį laidoje kalbėjome apie akcijas, iniciatyvas ir jų įgyvendinimo būdus. Aš pati kalbinau "Žinių Naujienų" vedėją Timūrą Augucevičių ir su juo diskutavau apie pačiai labai įdomią ir dažnai žurnalistų ir visų viešųjų ryšių atstovų naudojamą priemonę - provokaciją. Ar kada susimąstėte, kad provokacija tampa ginklu tuomet, kai tu nepaaiškini jos tikslų? Visa tai ganėtinai aiškiai paanalizavo Timūras.
"Žinių naujienų" vedėjo mintimis susižavėjau ne tik aš, bet ir mano kolega Aretas. Su jo sutikimu, dalinuosi laidos montavimo metu Areto pasidalinta nuomone:
A: "Perklausiau tavo interviu 2,5 kartus. Šitas interviu jį parodo tikrai kaip žmogų. Pokalbio pabaigoje jam tarsi palengvėjo, kad išsakė viską viešai. Įdomus kalbėtojas tuo, kad paprastai pasako esminius dalykus, kas paprastam klausytojui bus tikrai aišku - ne aukštom materijom. Jis papasakojo ką reikėtų daryti jei turi idėją iniciatyvai, bet nežinai kaip įgyvendinti. Atrasti formą, veikti, rasti bendraminčių ir panašiai. Labai subtilus, paprastas ir įdomus interviu. Man tikrai įdomu būtų ir pačiam pakalbėti su Timūru. Arba jis labai atviras žmogus, arba mano galvoje gyvuoja stereotipas, kad neįmanoma pasitikėti žurnalistu. :)"
Pati labai džiaugiuosi, kad Timūras lengvai sutiko filmuotis. Juk galėjome padaryti vaizdo įrašą su šia asmenybe, kuriuo pagaliau ir dalinamės. Šį kartą pabandėm pažaisti su vaizdo formatu, todėl dabar esame atviri kritikai. :)
Na, o visą laidos garso įrašą, kuriame kalba VDU dėstytojas Algirdas Davidavičius ir pilietinės iniciatyvos "Baltosios pirštinės" savanorių tinklo koordinatorius Simas Simanauskas, galite paklaysti čia:
Pirmadienį laidoje kalbėjome tema - "Televizija miršta - tegyvuoja internetas". Kalbinau tris labai charizmatiškus ir smagius vyrukus. Kas gi tie vyrukai? Ogi naujo internetinio serialo "Serialas" kūrybinė komanda: Marius, Olegas ir Gerbertas.
Ištrauka iš interviu: Aš: Kodėl toks pavadinimas? Olegas: Aš į visus klausimus turiu atsakymus (kiekvieną kartą šitą frazę išgirdus juokiuosi). Viską reikia vadinti savais vardais. Jeigu yra kirpykla, tai kirpykla. Kavinė - kavinė, parduotuvė - parduotuvė. Viską vadinti reikia savo vardais (visi juokiasi).
Viena labai svarbi priežastis kodėl rašau šį įrašą yra ta, kad pirmą kartą paviešiname pilną garso įrašą. Pokalbis su serialo "Serialas" komanda užtruko apie 40min, kurios praskrido akimirksniu. Pirmadienio laidai teko iškarpyti daugumą juokelių, tad visą įrašą, su Olego pasakojimais apie politiką, vyrukų juoku ir kartais labai kūrybiškais atsakymais į klausimus, dabar jau galite perklausyti ir mūsų "Mixcloud" paskyroje .
Buvau pasiilgusi smagaus ir įkvėpiančio interviu. Po tokių pokabių, kaip su šiais vyrukais, prisimeni iš naujo, kodėl darai šią laidą. Lietuvoje pilna žavių, įdomių bei kažką kitokio veikiančių žmonių, kurie yra verti būti išgirsti. Nuo dabar esu pasiruošusi surasti kuo daugiau tokių žmonių mūsų šalyje ir juos parodyti, nes mes, jaunimas, nesame prarastoji karta. Juk kartais reikia tik apsidairyti.
Tiems, kurie nesate matę šio serialo, siūlau tuoj pat įsijungti ir pažiūrėti. Beje, sveikinu "Serialo" kūrėjus pasiekus 100 000 peržiūrų ribą!
Kas dar negirdėjo,pristatau naujausią mūsų laidą - apie televiziją ir internetinę varžovę "Youtube".
Laidoje svečiuojasi visa internetinio projekto "Serialas" kūrybinė grupė - aktorius Marius Čižauskas , prodiuseris Gerbertas Doronin Koltan ir aktorius bei scenaristas Oleg Šurajev. Prie mikrofono sėdo TV3 „New Media“ vadovas Tomas Šakauskas. Savo pastebėjimais apie televizijos inovacijas nusprendė pasidalinti ir VDU dėstytojas Kristijonas Jakubsonas. Tai ar laikas šaukti "televizija mirė, tegyvuoja internetinė televizija
Ką tik pakalbinom internetinio projekto "Serialas" kūrybinę komandą. Juk ir vėl ruošiame naują laidą. Įspūdžių daug. :)
Užuomina: internetinis vaizdo kanalas Youtube ir ateities televizija.
Pirmoji internetinio serialo "Serialas" serija >
http://www.youtube.com/watch?v=IFSYEQNo8vw
romaincrisis
amandla
kianamaiart
gracieabrams