Kyšių nėra tik privačiose klinikose
Į sunkią avariją Eglė pateko užsienyje, kur bandė užsidirbti. Dabar privačios klinikos Vilniuje tampa jo namais. Moteris turėjo labai daug nemalonių traumų, dėl jų net teko atsisakyti nėštumo, todėl privati klinika Vilniuje abortas buvo neišvengiama. Visgi šiandien moteris sutinka papasakoti ne apie šią procedūrą, o apie patį didžiausią nusivylimą jai suteikusį dalyką – sveikatos apsaugą ir pagalbą tiesiog paprastose viešose poliklinikose.
Egle, kaip atsidūrėte tokioje padėtyje, kaip jums nutiko nelaimė?
Nelaimė nutiko tada, kai vieną dieną su darbdaviu važiavau apsnigtu keliu. Mums labai pasisekė, kad išvis likome gyvi. Čia buvo tokia nelaimė, apie kurią paskui ten visa žiniasklaida rašė, nes retai nutinka tokių baisių dalykų. Aš galvojau, kad mirsiu, kai apsnigtame kelyje pamačiau žibintus iš priekio. Bet tai buvo skirta man, šitas išbandymas. Ir aš, ir darbdavys likome gyvi, tik mane mašinoje labai prispaudė, turėjo paskui ištraukti, todėl man reikėjo labai daug medicininės pagalbos, nes buvo daugybiniai lūžiai, kai kurie kaulai išvis sutrinti tiesiog į šipulius.
Tada iškart grįžote į Lietuvą?
Ne visai. Nors dabar man privati klinika Žirmūnuose ir suteikia labai geras paslaugas, bet tada aš dar nekeliavau namo. Išvis, man buvo sunku suvokti savo situaciją, kiek aš sveika, o kiek aš sergu. Man buvo liūdna ir sunku, kad aš turiu tokią bėdą, tokią problemą. Aš galvojau, kad mano sveikata geresnė, kad pagulėsiu ten mėnesį ligoninėje, ir tada grįšiu prie įprastų darbų. Bet paaiškėjo, kad realybė visai kitokia. Kad aš negaliu taip lengvai būti sveika, kad man dar reikia labai daug pagalbos, reikia dar labai daug gydytis. Tada ir supratau, kad vienintelis dalykas, kurį galiu padaryti, tai vykti atgal į Lietuvą. Net ne aš tai supratau, o suprato mano vaikai, kurie man ir padėjo lemiamu momentu.
Ar iškart griebėtės privačios klinikos, ar tai buvo NMC?
Ne, pirmiausiai aš išvis negalvojau, kur kreiptis. Tiesiog apsistojau pas dukrą, kuri man suteikė visą pagrindinę priežiūrą ir sveikatos paslaugas. Esu jai labai už tai dėkinga. Bet tada mes tiesiog ėjome pas paprastus gydytojus, nes atrodė, kad to užtenka. Ir labai greitai susidūriau su tuo siaubingu požiūriu. Mane gydytojai laikė tarsi kažkokia nelaime. Aš galvojau, kad privati klinika Vilniuje kainos aspektu mane netiks, bet paaiškėjo, kad poliklinika irgi ne pigi. Gydytojai atvirai pasakė, kad aš turiu duoti kyšį, kad aš turiu susimokėti, jeigu noriu kažkokios normalios pagalbos. Ir kas iš to? Kas man nuo to geriau, ir kas man padėjo? Daviau kyšį, o paskui tarsi pamiršo.
Kas tokio baisaus nutiko valstybinėje poliklinikoje?
Tai ir buvo šlykščiausia, kad kai žinojau, kad man gal labiau praverstų privati klinika Vilniuje, ginekologas rūpestingas, tai taupydama ėjau į valstybinę polikliniką. Aš nežinau, kokią teisę gydytojai turi būti tokie baisūs, tokie agrasūs. Kiek reikia pridėti jiems į kišenes, kad nuotaika pasitaisytų? Tik už save, ar ir už visus kitus kyšio neduodančius pacientus? Iš manęs ten atvirai tyčiojosi.
Kaip jaučiatės dabar, kai jūsų sveikata rūpinasi privati klinika Vilniuje?
Dabar jaučiuosi gerai. Sumoku tiek pat, kiek kyšiam poliklinikoje, ir nesijaučiu daranti kažko amoralaus. Taip pat ir paslaugas gaunu puikios kokybės. Dėl to negaliu tiesiog visai niekuo ir skųstis.












