mažiau galvokit

[raudonosllupos]

kartais gyvenime vykstančius dalykus

lyginu su čili pipiru

arba jį valgai sąmoningai,

žinodamas, kokius pojūčius jis gali sukelti

arba papuola jis tau netyčia

ir aštrumu degindamas

palieka tave nemalonioj būsenoj

bandai užgesinti tai vandeniu

kaip ir gyvenime

savo skausmus ašaromis

kuriuos įveikti padeda tik laikas

o kai pasibaigia tie stiprūs nemalonūs pojūčiai

ateina ramybė ir palengvėjimas

ir žinai, kad kitą kartą neragausi

o jei vėl ne savo noru teks tą patirti

žinosi, kad viskas praeina su laiku

o ašaros, kaip tas vanduo

neišvengiamas, bet ir negelbstintis

bet užtat skausmas- jis toks pat laikinas

kaip pipiro sukeltas aštrumas

[raudonosllupos]

svajonės man nebeatrodo

įkvėpimas

svajonės sukuria iliuzijas

kurios niekada nežinai

ar bus realybė

kartais jos būna

todėl apsipini laime

bet dažniai jos nebūna

arba jos pavėluoja

ir praleidžia laimę

gyventi laukiant negera

gyventi nelaukiant

nėra prasmė

kokia svajonių vertė?

žaidimas

arba svajones laimėsi

arba làimės žaidimą

praloši

iliuzijos- ne įkvėpimas

[raudonosllupos]

savo minčių nebeužrašau

jų net nebeturiu kada įvertinti

bet pajuntu, kai reikia

galvojau, kad greitas gyvenimas

mane gelbsti

visas dienas išgyventi taip pilnai

kad nebebūtų laiko įsijausti

į širdį savą

bet reikia sustoti

ir paklausyti

nes viskas kaupiasi tyliai

o sustojus galima sužinoti

kiek daug naujų baimių atsirado

kiek daug vis dėlto trūksta

bet

kiek daug gali dėl savęs padaryt

kad pagerėtų

jei tik įsisąmoninsi norus

todėl sustok ir paklausyk

[raudonosllupos]

koks geras jausmas yra gyventi neapibrėžtam laike

kiek daug tai leidžia!

neskubėti, atsipalaiduoti, išsimiegoti

pagalvoti, veikti ir įsiklausyti

dar kiek jis ir išmoko!

kantrybės, kruopštumo, savarankiškumo

stiprybės, aktyvumo, kūrybiškumo

sąmoningumo ir gerumo

senai nejaučiau tokios ramybės

senai neturėjau tiek įkvėpimo ir noro

senai mėgavausi galimybe

tiesiog turėti laiko 🤍

[raudonosllupos]

labai gyvenime šiam bijau

neįsiprasminti

visada jaučiuosi lyg pilnai neišgyvenčiau

emocijų, akimirkų, pokalbių

žvilgsnių, knygų, juoko

sunkumų ir lengvumų

bet labiausiai laiko

jaučiu lyg jis ir aš

gyvenam atskirai

aš jį turiu, o jis manęs ne

ir pilnai man jo nesuvokiant kaip svarbaus

ir nevertinant

jis nuo manęs bėga, o tuo pačiu

silpsta mano išgyvenimai

tada ir jaučiuosi gyvendama

neįprasmintam laike

[raudonosllupos]

man atrodo, kad visi man meluoja

netikiu

nei naujais, nei artimais

man atrodo, kad jie bando įtikinti

kad viskas bus gerai

ir laimę surasiu

kartais jie bando įtikinti

kad laimė, tai jie

jie bando įtikinti

kad laimę jau radau

įtikinėja

kad nėra, ko ieškoti

man atrodo, save įtikinėju

kad jie meluoja

kartais save tikinu

kad pati sau meluoju

įsitikiu

kad neberasiu tiesos

nei savy, nei naujuos, nei artimuos

[raudonosllupos]

jaučiuosi

visada kažkaip jaučiuosi

bet pirmą kartą gyvenime

nebesijaučiu niekaip tokį ilgą laiką

buvo kiek gera, kol pasidarė baisu

kaip man baisu, kai net širdis nesuvirpa

jos net nebegirdžiu

kaip ir nėra

noriu, kad sugrįžtų

nesijaučiu žmogumi

jaučiuosi tik

niekaip

[raudonosllupos]

stipru

praeina sunkios valandos

išverki visą vidų

ateina tariama ramybė

vėl kiekvienas rytas toks pat

ramus ir lengvas

jauti, kad ilgai nesitęs

visuomet esi pasiruošęs

kai liūdesys užeina

žinai tolimesnę įvykių eigą

visuomet budi ir lauki

sulaukus žinai, kad tuoj vėl ateis ramus rytas

ir ramų vakarą iš niekur nieko

be perspėjimo smogia

akyse pasidaro tamsu

širdis šoka krūtinėj

užgniaužia kvapą

miego nebūta

nes vis pažadina baimė

kitą dieną ir dar sekančią

ramus rytas nebeateina

pripažįsti, kad sergi

ir kad tai, ką jauti

stipru

[raudonosllupos]

nėra malonu

sutikti svetimą žmogų

kuris visai nesenai buvo artimiausias

ir neturėti ką pasakyti

net nesugebėti pakelti akių

likęs gumulas gerklėj

primena, kaip viskas buvo

žmogus, kuris atstojo visus kitus

kurį įsileidai vidun ir leidai užeiti

per vieną akimirką dingsta

lyg kas būtų tarp jūsų nupjovęs virvę

ir jūsų artumą

nukėlęs į priešingus kontinuumo galus

ties čia viskas

įsisąmonini tai su visu skausmu

ir gyveni toliau vėl laukiant

kada sutiksi žmogų iš kito kontinuumo galo

tikėdamasis, kad šis liks stovėti šalia

[raudonosllupos]

ateina laikas paleisti

nors gera ir bijai prarasti

nes juk atrodo daug lengviau

kai šalia kažką turi

net jei kartais jauti, kad tai ne tavo žmogus

vis vien atrodo, kad leisi sau būti

bet ateina laikas, kai supranti

kad paleidus išsilaisvinsi

ir nebebijai

nes pajauti, kad nyksti pats

o po visko ateina tokia ramybė

po kurios išgyji

ir net jei būna skaudu

laikas gydo

o tai, ką išmokai ir atradai

lieka

[raudonosllupos]

labai gaila, bet kartais

nors būti su žmogumi labai gera

jaučiasi kažkas ne to

nes gera ne todėl, kad patinka žmogus

o patinka koks būni pats, su juo

ir net ilgą laiką galvojus, kad myli

supranti, kad ne jį

o save

ir tą laiką, kuomet jautiesi pati saviausia

ir lieka gaila tik žmogaus

kuris nesupranta, kodėl ne

[raudonosllupos]

būna žmonių, kurie turi galiojimo datą

gyvenimas tau juos padovanoja

pačius gražiausius ir artimiausius

bet iškart nurodo, kad jie neužsiliks

visuomet tokių žmonių bijojau

ir niekuomet neįsileidau į širdį

bet šį kart priėmiau jį kaip dovaną

be baimės ir su laisve

ir man užtenka to, kas bus

nes aš tikiu tik į sekančią dieną

gal po kiek laiko gyvenimas mus vėl suves

tik šį kartą be galiojimo laiko

todėl tikiu ir likimu

tuomet gyvenimas tampa toks lengvas, jei tik leidi jam

[raudonosllupos]

Kai akmuo nuo širdies nukrenta

niekuomet nežinojau to jausmo, kol neprakalbau

ištarus tai, kas taip ilgai man spaudė širdį

dingo skausmas

ir vėl galėjau kvėpuoti

tada verkiau kaip mažas vaikas

nes buvo taip gera pagaliau

nejausti to svetimkūnio krūtinėj

nuo šiol tai bus mano linkėjimas visiems, kuriuos myliu ir kuriems reikia

pajusti, kaip per minutę dingsta skausmas, kurį nešiojot per ilgai

ir nemokėjot atsikratyti

linkiu!

[raudonosllupos]

jei dabar kas paklaustų, ką gyvenime veikiu

tai laukiu

laukiu, kada praeis skausmas

laukiu, kada ateis įkvėpimas

laukiu, kada bus vėl gera šypsotis

laukiu ir sulaukiu

bet

kai laukiu, kada tave pamatysiu

kai laukiu, kada galėsiu tau pasakyti, kaip jaučiuosi

kai laukiu, kada vėl mane apkabinsi

nebesulaukiu, nes švaistau savo laiką

kol tu savo laiko man gaili

[raudonosllupos]

kartais žmogus, kurį sutinki atsitiktinai ir absoliučiai keistomis aplinkybėmis

artimesnis nei žmogus, kuris su tavimi nuolatos

sutinki tą atsitiktinį žmogų taip pat atsitiktinai

ir taip retai, kaip kad retai atsitiktinumai vyksta

ir tada, kada labiausiai trūksta žmogaus ir artimiausi nebesugeba padėti

vėl suveikia atsitiktinumas

ir tas kelis kartus sutiktas žmogus

atsako į visus klausimus, kurių atsakymų taip ilgai ieškojai

ir atsitiktinai, tau vėl viskas gerai

tada supranti, kad kartais tikram žmogiškam ryšiui

laikas įtakos neturi

[raudonosllupos]

norėčiau mokėti pamilti kitą

bet aš per daug susitelkiu ties savimi

aš pati sau tapau riba, skiriančia nuo kitų

mokausi perlipti tą ribą

bet tą darydama tik ją didinu

ir tolstu, tolstu

o pakeliui pametu žmones

kurie mane spėjo pamilti

[raudonosllupos]

padėti sau gali tik suvokęs laikinumą

to, ką jauti dabar

ir jei tik leisi praeiti- neužsiliks

kad ir kaip skauda, kažkuriuo metu pavyks paleisti

ir tuomet viskas praeis