Keista, kaip puikiai ‘cut toxic people out’ judėjimą apibūdina viena iš daugelio senų lietuviškų novelių apie nušautą gyvūną: ”Kodėl taip dažnai tuos, kurie savo vikšrais negailestingai važiuoja per mūsų nugaras, paliekame nejudinę, priimame juos kaip savaime privalomus, lyg pats dievas juos tokius mums būtų siuntęs?” (J. Aputis, “šūvis po Marazyno ąžuolu”)














