Aš ir Duolingo
Per pandemiją visi puolėme mokytis visokių keistų dalykų. Aš pati nusipirkau trejus online kursus: Microsoft aplinkos (gana plačius) ir dar dvejus kodavimo (čia turėtų būti būrys riebių šypsenėlių). Pirmuosius sąžiningai baigiau ir gavau sertifikatą. Prie kitų dviejų net neprisiliečiau. Nespėjau. Baigėsi pandemija 😁
Taip pat tuo metu į mūsų šeimos namus įžengė Duolingo. Dukros puolė mokytis Ispanų kalbos, sūnus - japonų ir prancūzų. O aš... airių. Vyresnioji dukra dėjo mane į šuns dienas, kam gaištu savo laiką kažkam, ko niekada neprireiks. O aš mokiausi grynai iš sportinio intereso. Buvo įdomu pamatyti kaip ten viskas vyksta toje programėlėje ir kaip toli man pavyks nueiti.
Pavyko nueiti ganėtinai toli. Skaitydama galėjau suprasti neblogai, bet kalbėti - be šansų. Vaikai sakė, kad tariu neteisingai, o ir pataisius pakartoti nesugebėdavau. Ant tiek sunkus jų tarimas. Aš tiesiog negirdžiu tarimo niuansų.
Mečiau mokslus, kai supratau, kad nebetobulėju ir kai pradėjo darytis per sunku. Dar ilgai mane nervavo tas pelėdžiukas su savo priminimais. Paskui pakeičiau telefoną ir visai pamiršau apie šią platformą, o tuo pačiu ir viską, ką buvau išmokus airiškai. Meluoju, ne viską. Prieš pusmetį dukra susitikinėjo su airiu berniuku. Jų namuose kalbama tik airiškai (kas yra labai didelė retenybė Dublino apylinkėse). Dukra nusprendė pratestuoti mano airių kalbos žinias savo vaikino akivaizdoje. Jam padarė šiokį tokį įspūdį mano žodžių bagažas 😄 Šiaip jau užsieniečiai nesivargina mokytis airių kalbos. Gerai, jei jie bent jau angliškai kalba.
Taigi, Duolingo ramiai sau miegojo nuo 2021 metų. Iki šiandienos. Nutariau suteikti antrą šansą. Tik šį kartą jau nebe airių. Bandysiu įgyti bent jau bazinius ispanų kalbos pagrindus. Turiu 6+ mėnesius iki kelionės. Žiūrėsim ką pavyks pasiekti. Nes kalba yra pagrindinis dalykas, kas mane limituoja Ispanijoje. Labai nesmagu visur klausinėti, ar kalba angliškai.