Moliūgų risotto
Aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viską išbandyti. Dažnai į blizgantį popieriuką būna įvynioti šūdai, dėl to tenka dažnai nusivilti. Tas pats ir receptų srityje. Man labai patinka ieškoti visokių receptų, kuriuos noriu išbandyti, bet tai kiek ten šlamšto tarp jų būna. Dėl to pastaruoju metu pradėjau vėl receptų knygas skaityti, nes, gaminant iš knygų, nudegu mažiau. Per pastaruosius gal 4-5 metus aš gyvenimą keičiančių receptų radau gal tris – šitą risotto, po to krevečių salotas (kada nors vėliau papostinsiu) ir faktą, kad namie galiu pasidaryti summer rollsus pati (irgi kada nors vėliau apie tai, arba niekada).
Risotto, tas vadinamasis daugiaryžis, buvo kaip enigma mano gyvenime. Apie risotto žinojau tiek, kiek skaičiau vienoj itališkų receptų knygoj – kad tipo jo konsistencija turi būti tokia, kaip jūros bangos, t. y. kai tu su mentele risotto keptuvėj pastumi, tai jis turi atgal nuvilnyti kaip banga ant pliažo. Niekada nebuvau gaminus risotto, nes bijojau, kad man ši bangų teorija per daug sudėtinga. Ir štai išaušo žiemos diena, kai aš supratau, kad man gili depresija, aš stora ir baisi, ir man reikia pradėti sveikai valgyt (šiaip tokių dienų kas antra mano gyvenime). Dėl to aš nusprendžiau tą dieną gaminti barščius su apelsinais (neklauskit, bet išvada buvo tokia, kad aš nemoku gaminti barščių, o taip pat ir nemoku gaminti šaltibarščių). Taip pat nusprendžiau, kad aš per mažai daržovių valgau, pradėjau mąstyt apie sezoniškumą, supratau, kad dabar moliūgų sezonas, ir dėl to suradau moliūgų risotto receptą.
Viskas išėjo man tobulai, bet mano bernui žiauriai nepatiko. Iki dabar jis spjaudosi prisiminęs šį patiekalą. Na bet juk vilkui nepasiūlysi tu veganiško jogurto tikėdamasi, kad jis tavęs nesuvalgys. Tiesiog išvada tokia: risotto yra mano širdies patiekalas, dėl to kai tekdavo vienai namie būti arba gailėti pinigų dienos pietums, šis patiekalas iš karto pareidavo į trasą. Dar labai patogu yra nusipirkti žiauriai daug moliūgo ir jį supjausčius gabaliukais susišaldyti. Tada visada būna ką valgyt. Man šis moliūginis risotto yra kažkoks aukščiausias elegancijos lygis, kokį aš galiu išgauti virtuvėje, manau, jau galėčiau dirbti vieno patiekalo šefe kokiam nors itališkam ristorante. Jam reikia tiek mažai, bet jis toks nesveikai (iš tikrųjų sveikai), o jei jūs esate veganas, galite tiesiog nedėti sviesto ir sūrio ir pirštus apsilaižyti. Aš šitą risottą valgiau visaip, vieną kartą net panaudojau kalendrą, nes neturėjau šalavijo, vieną kartą nusūdžiau per daug, bet vistiek buvo taip skanu, kad suvalgiau viską. Ant tiek jau tapau spece, kad viską aš dedu iš akies, kai gaminu šį receptą, tai labai sunku parašyti tiksliai, kiek ko reikia, bet pabandysiu.
GAMYBA
Čia receptas vienam, nes kiek galima stengtis gaminti kitiems. Tiesiog pasigaminkit šio risotto, panaršykit prie kompo, paskaitykit delfi komentarus, pastalkinkit Facebooke tą viešą asmenį, kuriam jūs tipo per protingas, kad jį mėgtumėt.
Pusės litro daržovių sultinio (aš, kaip ir priklauso tikriems snobams-diletantams, naudoju eko sultinio kubelius)
Iš akies supjaustyto malonaus gomuriui dydžio gabaliukais svogūno, aš sau sunaudoju pusę nelabai didelio svogūno, skaniausia yra su raudonu (ar jis mėlynasis?) svogūnu, bet skanu ir su paprastu svogūnu, ir su šalotu, ir su pinigais vietoj svogūno
Iš akies susmulkintų šalavijo lapų - irgi sunku man pasakyt, kiek tiksliai reikia, aš dedu sau 6-8 didelius lapelius, nes man labai patinka šalavijo skonis
Aliejaus, žinoma, iš akies (tinka alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų, vynuogių kauliukų - ar jūs matot, koks šitas receptas yra liberalus)
Arborio ryžių taip pat iš akies - pirmą kartą, kai gaminau, tai atsvėriau ryžius, bet tai buvo vienintelis kartas. Paranojikams rekomenduočiau atsverti 100 g
Moliūgo gabaliukais, kuris vadinasi butternut squash - iš akies XD Galima dėti mažiau, galima dėti daugiau, priklauso, ar norite labiau jausti ryžius, ar moliūgą. Man rodos, kad čia tiktų ir paprastas moliūgas, tas vadinamasis Helouvyno
Sviesto irgi iš akies
Na ir iš akies parmezano
Visų pirma, risottui sultinį reik laikyti karštai, nes jei jis bus naudojamas šaltas, daugiau laiko užims, o juk visi mes skubame, pašėlusiai skubam užaugti, kad nemokytų mūsų ir nebartų... Todėl statom puodą su sultiniu ant mažiausios ugnies ir imam pagrindinę namų keptuvę (dažniausiai pagrindinė namų keptuvė būna visai didelė, visai aukštais šonai, tinka ir steikui iškept, ir wok makaronams padaryti - jeigu jūs tokios neturit, susimąstykit, kas jums gyvenime rūpi).
Į pagrindinę namų keptuvę pilam aliejaus iš akies, kai jis įkaista, metam svogūną iš akies, apkepam, laiką taip pat matuojam iš akies. Tada dedam šalaviją, kepam kokią minutę. Tada beriam ryžius. Jie turi pasidengti riebalo plėvele, todėl juos reikia keptuvėje pashufflinti kažkiek. Tada pilam trečdalį sultinio, laukiam, kol ryžiai jį sugers. Iš pradžių būna baisu nuo risotto nueiti, bet kai gamini 30 kartą, jau mintinai atsimeni, per kiek laiko susigeria sultinys, todėl pertraukėles galima panaudoti kačiukui paniurkyti (nors jis turbūt miega). Kai sultinys susigeria, dedam moliūgą, pilam dar sultinio (iš akies). Kai šis susigeria, pilam dar. Taip ir dirbam, kol ryžiai būna skanūs (ne per kieti, bet ir nepervirę). Man procesas trunka tarp 15 ir 20 minučių. Sultinio užtenka, bet jei neužtenka, pilkit tiesiog vandens iš krano. Mano risotto konsistencija nebūna tokia skysta, kaip parodyta originalaus recepto nuotraukoje, bet man tokia ir nepatiktų - labiau mėgstu košės konsistenciją. Bet žinoma, kad konsistenciją jūs galite pasiderinti pagal savo poreikį.
Kai jau risotto atrodo liuks, galima jį pariebinti sviestu ir ant viršaus patarkuoti parmezano. Kaip minėjau, tai nebūtina, nes esu valgiusi tiek be sviesto, tiek be parmezano ir jaučiausi kaip seriale “Septintas dangus”.
Šio recepto moralas - kad žmonės nebijotų bandyti pagaminti to, ką bijo pagaminti. Kas gali atsitikt blogiausio? Neišeit, prisvilt? Bet juk tada galima nufotografuoti tokį cooking feilą, įdėti į Reddit ir gauti karmos taškų.