Apie sąrašus
Aš esu sąrašų žmogus. Tai pastebėjau būdama maždaug 30-ies ir nuo to laiko ši mano savybė įgauna vis didesnį pagreitį.
Pirmą kartą apie tai susimąsčiau per kažkurį darbo interviu. Nepamenu koks tiksliai buvo potencialaus darbdavio klausimas, tik pamenu, kaip užsidegusi pasakojau apie įsivaiduojamus stalčiukus savo galvoje. Su laiku tie stalčiukai virto tiesiog sąrašais, kas yra ir tvarkingiau, ir realiai įgyvendinama.
Mano sąrašai būna apie viską: to do list darbe, to do list namie, pirkinių sąrašai kiekvienai parduotuvei atskirai, savaitės meniu vakarienei, tolimos perspektyvos darbų sąrašas.
Prieš kiekvieną kelionę atsiranda dar bent trys papildomi sąrašai (o kartais ir daugiau): ką susipakuoti, ką nusipirkti kelionei, ką spėti atlikti iki kelionės, ką aplankyti kelionėje ir t.t.
Darbe irgi vieno to do sąrašo nepakanka. Yra prioritetinių darbų sąrašas. Tada yra neprioritetinių darbų sąrašas. Kai kurie neprioritetiniai darbai laikui bėgant tampa prioritetiniais 😁 Paskui dar yra visokių idėjų sąrašas. Tipo kaip patobulinti vieną ar kitą procesą.
Galiausiai, aš net turiu temų sąrašą, kuriomis planuoju kažką parašyti čia. Kada parašysiu, nežinau. Kai atsiras įkvėpimas 😁 bet sąrašas jau yra.
Kur laikau sąrašus? Pačiuose įvairiausiuose formatuose. Pradedant nuo senų gerų popieriaus skiautelių ir baigiant One note arba telefono užrašinės apu.
Kodėl apie tai rašau? Nes esu savotiškai priklausoma nuo savo sąrašų. Jie man labai palengvina gyvenimą. Jei tik kurią dieną nespėjau susidaryti sąrašo, arba sudarytą pamečiau, visa diena virsta aukštyn kojom. Praleisti svarbūs reikalai, sugaištas laikas, nupirktas ne toks maistas arba sumaltas savaitės meniu ir to pasekoje išmestas laiku nesunaudotas maistas. Tiesiog krachas.
Beje, mano vaikai sąrašų nemėgsta ir jų nesudarinėja. O man dažnai skauda širdį stebėti kiek jie sugaišta laiko veltui, nes jo neplanuoja. Bet jie dar jauni. Laiko turi daug.