Na tai praeitą kartą išdėsčiau, dėl ko nervina mane salotos, dabar leiskit išsilieti, dėl ko nekenčiu keksiukų :D Keksiukai. TIesiog biskvito gabalas su gražiai apteptu kremu, kurį nepatogu valgyt, ir dar per maža porcija. Keksiukai patinka tokiems žmonėms, kuriems patinka dekupažas ir panašūs šūdai. Man keksiukai asocijuojasi su visokiom ten desertinėm, kurios stumdo užbrangintus desertus, kurie atrodo kaip su mikroskopu pritrauktos bakterijos. Dar desertinės man asocijuojasi su tokiom mergom, kurioms aš gal ir pavydžiu išvaizdos, jos ten sėdi, geria latę, valgo tą bakteriją už 5,5 Eur ir deda foto į Instagramą su žiauriai didele rožių puokšte. O gal jos slaptos socialinių tinklų konsumatorės, kad žmonės norėtų eiti į tas desertines ir patirti glamūro gyvenimą. Esmė tokia, kad stengtis dėl keksiuko dekoro yra nesąmonė, nebent tas keksiukas yra iš tavo Youtube video, kurį peržiūrėjo milijardas žmonių.
Dabar kaip visada lietuvių kalboje mes neturime žodžių atitikmenų, kai jų reikia, aš čia apie cupcakes ir muffins. Muffins aš mėgstu, nes tai nepersistengtas patiekalas, toks kaip aš, tipo natūralus, gal nelabai gražus, bet slapčia skanus ir tipo geros širdies. Dar muffins gali būti ir ne tik saldūs. Muffins galima valgyti pusryčiams, o cupcakes negalima (na nebent tu esi ta gražuolė iš Insta ir tu valgai tą desertą, kur atrodo kaip papas be spenelio su late, apsirengus braletę). Dar nuo muffins atsiranda muffin top (tai yra gražiausias lašinių pavadinimas antroj vietoj po love handles), bet šis gyvenimas kadangi neturi prasmės, tai kodėl nepasidžiaugus ir tiesiog nesukimšus pusryčiams 6 tokių muffinų, kaip čia aš pagaminau. Jau užkniso naudot tą kursyvą, tai daugiau nebenaudosiu.
Šitie muffinai LABAI SKANŪS, ŽIAURIAI. Ir jie skanesni antrą dieną, nes būna sudrėkę, ir skonis būna toks brandus, ir kvepia jie taip skaniai!!! Receptas iš knygos “The smitten kitchen cookbook” (labai gera knyga, žiauriai, paprasti patiekalai, lengvi, visi receptai su nuotraukom), bet prieinamas ir internete (internete net ir daugiau info nei knygoje apie recepto sukūrimo procesą). Ką aš galiu pasakyt apie Smitten Kitchen – ką gaminau iš ten, viskas man pavykdavo, ir tai liko vienintelis mano sekamas blogas, nes kitų atsisakiau dėl informacijos pertekliaus ir nesugebėjimo sukoncentruot dėmesio.
P. S. atsiprašau už baisią foto. Kažkas yra blogai su Tumblr UX arba UI, tingiu dabar galvot, kuo jie skiriasi. Taip pat nuotraukoj matosi katino plaukas. Žmonės, aš esu katinų psychė, aš labai juos myliu. Katinai yra labai švarūs gyvūnai ir neturi jokio kvapo, nes jie tykantys plėšrūnai.
GAMYBA
Receptas tinka tai defaultinei keksiukų formai, kur telpa 12 muffinų. Tiesiog įklokite į ją tų gofruotų popieriukų ir nieko nereikės sviestuoti.
60 g pilno grūdų miltų (nes juk čia sveikas receptas)
125 g paprastų baltų miltų (nes juk ne šventieji puodus lipdo)
3/4 a. š natrio hidrokarbonato
3/4 a. š. kepimo miltukų
1/4 a. š. druskikės
Biški cinamono
Biški muskato malto
20 g aguonų (LOL)
85 g sviesto, o ne kokio šūdo
1 didelis kiaušas (ta prasme ne stručio, o vištos mutantės)
50 g nesveiko, baltojo cukraus
50 g sveiko, rudojo cukraus
180 g riebios grietinės
340 g slyvų, supjaustytų nepersistengiant gabaliukais, bet jie turi būti nedideli (beje, tos pailgos violetinės slyvos, vienintelės rūšies, kurias radau pardėje, čia geriausiai ir tinka)
Orkaitė - 190 laipsnių.
Receptas labai lengvas, išskyrus vieną dalyką, kuris nėra sunkus, tiesiog reik nežiopsot ir biški trunka laiko, tai nuo jo ir pradėkim: reik pasidaryti rudą sviestą. Tiesiog dėkit sviestą į puodą ir ant mažos ugnies maišykit, jis putos baltai, bet nekreipkit dėmesio, maišykit, tada jis taps auksinis, o tada tarp rudas. Nereik rudo kaip juodo šokolado, tiesiog gilios karamelės spalvos. Ir labai skaniai pradės kvepėti. Tingiu plačiau aiškint, pagooglinkit brown butter. Tai kai jis jau bus rudas, supilkit į kokį indelį ir palikit, kad atauštų, bet net nereik, kad atauštų iki galo, nes juk PX ;))))
Tada reik sumaišyt bliūde pirmus 8 ingredientus, su aguonom imtinai. Nereik didelio bliūdo, užtenka to pusrytinio bliūdelio. Net nereik stengtis kažką ten sijot, tiesiog su šaukštu išmaišyt.
Tada su šluotele išplakit vienišąjį kiaušą ir abu cukrus. Irgi nereik čia mikserio tikrai, užtenka šluotelės (ne grindų ta prasme). Tada įpilkit rudą sviestą ir grietinę, vėl maišykit, bet nepermaišykit. Esmė - nepermaišyti. Tada sudėkit miltus, ir išmaišykit, ir nesijaudinkite, jei lieka gumulų. Jaudinkitės, jei gumulų randate savo krūtyse ar kitur kažkur kūne. Tada įdėkit slyvas, bet VĖLGI nepermaišykite.
Tada tešlą galima išdėlioti į popieriukus (ne ganjos, o tuos, kur įdėjote į formą). Aš dėjau dvigubus popieriukus, nes išsigandau, kad tešla per macni bus tokiam gležnam popieriukui. Tai nereikėjo to daryti, nes tie antri popieriukai liko išorėje neprikepę ir palaidi.
Kepkit 15-20 min., man 15 min. neužteko, kepiau 20 min.
Po to juos reik trumpam palikti formoje aušti, rašo, kad tik 2 minutes. Recepto reik klausyti, dėl to lygiai po 2 min. ir išėmiau muffinus ir sudėjau į lėkštę. Tai buvo akimirka, kuri jau niekada nebegrįš.
