Šiandien pamačiau pavyzdinį atvejį, kaip internete užfiksuoti faktai vėl išlenda į viešumą pačiu netinkamiausiu laiku.
Šiandien Facebook'e masiškai visi pradėjo dalintis Pakso automobilio nuotrauka neįgaliųjų vietoje. Įvykis pasirodo nutiko 2007 metais, tačiau prie nuotraukos tai nepaminėta. Nors Paksas už tai atsiprašė, faktas dar kartą išlindo prieš pat rinkimus.
Gal ir ne veltui pasigirsta gąsdinimai apie mūsų internete paliekamą pėdsaką. Jis čia lieka beveik visam laikui, o kai kurie faktai vėliau iškyla su mažais nutylėjimais. Galima būtų pulti į paniką, bet protingi žmonės vis tik atsirenka kas tiesa, o kas melas. Dažniausiai visi gąsdina, kad būsimas darbdavys iškapstys jūsų paauglystės kvailybes ir dėl to nepriims į darbą. Bet man kyla klausimas, ar tikrai norėčiau dirbti pas tokį beprotį, kuris nesugeba suvokti, kad prieš n metų pareikšta mano nuomonė gali būti smarkiai pasikeitusi ir aš pats tapęs gerokai protingesnis?
Šiandien man priminė Pareto principą: 20% pastangų duoda 80% rezultatų, o likę 80% pastangų – tik 20% rezultatų. Bet principas yra universalesnis ir pritaikomas praktiškai visose gyvenimo srityse, tad tikiu, kad atsiras 20% protingų darbdavių, kurie supras, kad mano pasisakymai internete po n metų neturi nieko bendro su tuo, ką aš ruošiuosi daryti dirbdamas pas juos.
Likę 80% durnelių man bus tiesiog neįdomūs.
