Šiandien dar viena diena kai savęs negaliu pakęsti. Žmonės atrodo linkę dalintis visais savo sunkumais, o aš tarsi kempinė turiu visa tai sugerti. Aš pavargau. Pavargau klausyti kitų ir nebūti išgirsta. Nes patikėk, tavo kūnas išduoda kada manęs nesiklausai. Kūnas pasakoja, jog iką sakau tau nerūpi, ar tu nežinai kaip į tai reaguoti. Jausmas lyg mano žodžiai keliauja tiesiai į niekur. Gal iš tiesų man geriau su savimi?









