#senelis

[bukimevieningi]

Mūsų seneliai ir močiutės nemiršta Kai buvome maži, seneliai ir močiutės buvo mums tikrais herojais. Būtent į juos kreipdavomės palaikymo ir paramos, kai iškildavo nesusipratimų su tėvais.

[gulekimsalia]

9/268

Seneli, pavargau. Prisimink žiemos mechanikus, Snaigių skulptorius ir sraigių Medžiotojus. Senas senas namelis, Toks senas kaip ir tu. Toks pavargęs ir nudėvėtas Kūnas jo. Seneli, ar pavargai? Primink man blynų receptą, Numalšinantį košmarus. Kad nematytume jų abu. Seneli, pavargau, bet Tu pavargai kitaip. Senas sugriuvęs namelis. Tuščias kiemas. Gaudau orą.

[90puslapiu]

Važiuojant su seneliais į sodą, galima būdavo važiuot pro Šilo gatvę arba pro „Studentų miestelį“. Kol nebuvo Šilo tilto, visada važiuodavom pro „Studentų miestelį“. Už jo, viename iš bendrikų būdavo parduotuvė „Kamčiatka“. Ten senelis nupirkdavo Ulker sausainių.

Žigulio pavarų svirtis buvo iš peršviečiamos rausvos plastmasės su auksine mašinėle viduj. Kai nusipirko Audi 100, žigulį atidavė broliui Juozui iš Merkinės važinėt į kaimą. Jis žigulį suvažinėjo per porą metų ir senelis nebuvo patenkintas, nes pats nesuvažinėjo per kelis dešimtmečius.

Tą sužinojom pas Juozą į Merkinę nuvažiavę jau su Audi 100. Dar Juozas rūkydamas savo kieme pasakė seneliui, kad jam „vėželis, Algeli, vėželis“ ir mirė po kokio pusmečio. Toje kelionėje senelis taip pat papasakojo, kaip susipažino su senele. Pamenu, kad pasakojo, nepamenu kaip. Tik pamenu, kad pirmą kartą pamatė profkės bibliotekoj ir jam krito į akį. Biblioteka gali būti adaptacija man kaip vaikui.

/ k.k. /

[90puslapiu]

Benzino kvapas senelio Moskvičiuje.

/ m.p. /