#tailandas

[birutebi]

kai eini į žmones tam, kad išsiplautum galvą #laisvaisamdomidarbuotojai #individualiveikla #tailandas https://www.instagram.com/p/B5YPIt_gVDk/?igshid=np9oj0tr45in

[akvileraugalaite-blog]

Tailandas – tai tūkstančio šypsenų šalis. Čia puikus gal kiek aštrokas egzotiškas maistas, įvairiaspalvės žiedų girliandos, tajų masažas ir ypatinga Budos šypsena, kiekvieno sutikto veide... Įpratusiems prie europinės kultūros, čia viskas atrodys kitaip. Vidinė tajų ramybė iš pradžių stebins ir trikdys, bet grįžę namo imsite jos ilgėtis...

SOSTINĖ: Bankokas

GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 60,6 MLN.

KALBA: Tajų

RELIGIJA: BUDIZMAS

PINIGINIS VIENETAS: Batas

[evaldagabriele]

Kanchanaburi ir Erawan nacionalinis parkas

Kanchanaburi – vakaruose nuo Bankoko esantis mažas, mielas miestelis su garsiuoju tiltu per upę Kvai ( apie tai sukurta knyga ir jos ekranizacijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Tiltas_per_Kvai_up%C4%99_(filmas)).  Tiltą aplankiau du kartus – dieną, kartu apžiūrėdama netoliese esantį muziejų apie Antrąjį Pasaulinį karą bei palydėdama saulę.

(kapinės skirtos žuvusiems per Antrą pasaulinį karą. Gerai, kad buvo laistytuvai, nes kai laksčiau su traksium per 40 laipsnių karštį reikėjo atsigaut :D )

Visada kai lankau vietas ,susijusias su tragiškais įvykiais jaučiuose prislėgta, todėl antrą kelionės dieną lankiau šventyklas esančias aplink miestą, uolas ir panašiai. Per tą dieną, turbūt buvau išsižiojus daugiau negu susičiaupus, nes gamtos grožis nerealus! Važiuoji keliu su motoroleriu, aplink džiunglės ir žydintys medžiai ir atrodo 100 kartų gražiau negu filmuose. Taip ir variau išsižiojus, kol kokios musės nepagaudavau… :D

Kita atrakcija – Erawan nacionalinis parkas – nepaliestos gamtos grožis. Mažyčiai ir delno dydžiai drugeliai, pilna įspėjamųjų ženklų apie kobras (neteko susitikti…) ir nauji, ausims nepažįstami garsai. Giedančių cikadų patinėliaiskleidžia tokį garsą, kaip šalimais kaimynas pjautų malkas! Ir tikrai netyliau, nes vos galima susikalbėti :D

Taip pat, parke, vis girdėdavau įdomų garsą, kuris priminė paukščio čiulbėjimą. Buvo labai įdomu pamatyti tą „paukštį“ todėl kaskart išgirdus šį garsą akim bandydavau surasti tą giesmininką. Kopdama į Erawan krioklį išgirdau tą garsą visai čia pat, jis sklido iš netoliese esančios pavėsinės. Su nekantrumu nulekiu, pakeliu akis į vidinę stogelio dalį, o ten tupi maždaug 40-50 cm DRIEŽAS. Pagooglinus radau šį gyvį – Tokay gecko. Šiurpai laksto per kūną!

Erawan nacionalinio parko pažiba – 7 pakopų krioklys. Vanduo skaidriausias ir švariausias kokiame teko maudytis gyvenime! Plaukioja mažos ir didelės (apie 50 cm) žuvys, kurios ėda negyvas odelės nuo kojų – nemokamas spa, tik iš pradžių kiek baugino, kad tos didžkės per daug neužžiotų :D :D

Googlindama apie šį krioklį, buvau įspėta, kad tai ypač rusų turistų mėgstama vieta. Ir iš tikrųjų, aplink buvo pilna susiraukusių rusų, pagyvenusių porelių, kurios atrodydavo maždaug taip – bičas su cėpka, nuogu pilvu (nes karšta) ir rankinuku rankoj kopia į krioklį, o iš paskos šuoliuoja irgi apkūnoka dama, bet tik su bikiniu (nes KARŠTA!) ir dar su kokiom platformom ar tapkutėm su drugeliais ir skudžiasi, kad toliau eit negali. Vyrų atsakydamai dažniausiai buvo pikti ir maždaug „NU DAVAI, ALIONKA, NE DOLGA… „ :D

Beje, rusų turistai yra patys nemėgstamiausi Tailande, ir vietiniai rusų tiesiog bijo, nes jie dažnai rėkia ir niekada nebūna patenkinti.

Kitas objektas - Sri Nakarin Dam, Kvai upės užtvanka kurioje pagaminama apie 40 procentų elektros energijos Tailandui.

[evaldagabriele]

Stipendijos belaukiant arba kaip išgyventi 10 dienų Bankoke už 20 litų

Kodėl nusprendžiau apie tai parašyti

1. Kad atsiminčiau studentiškus laikus

2. pasijuokčiau, (VILIUOSI…)

3. prispausčiau savo sažinę vis dėl to skaičiuoti pinigus

4. nes nieko nėra neįmanomo :)

Stipendija turėjo atkeliauti į mano sąskaitą vasario pradžioje, deja, mano koordinatorė pamiršo nusiųsti viena dokumentą ir viskas labai užsitęsė…

Apžvelkim situaciją :D

Kaštai = 250 batų = 20 lt

Būtiniausios išlaidos: 16 batų per dieną = 2 autobuso bilietai nuvažiuoti iki univero = 1,3 lt x 10 dienų = 13 lt

Per dvi savaites, neskaičiuojant savaitgalių ant autobuso išleisiu 13 litų ;) opapaaa! Lieka 7 lyčni litai :D

Turiu šiek tiek maisto atsargų. Gera žinia ta, kad bene visi produktai yra ypač aukštos energetinės vertės (miltai, makaronai, tunas, ryžiai, pora šaukštų grietinės, duoniukai). Dar turiu pusę morkos (žvengiu :D :D), 1.5 svogūno, žirnelių. Dar viena gera žinia (ačiū mamai ir geram apetitui), kad per Kalėdas ir Naujuosius metus pavalgiau ne už vieną kartą ir dabar galim išnaudoti sukauptas atsargas… :D

Anekdotas truputį pasikeitė ir įgavo rytietišką atspalvį.  Nuo pirmadienis grikiai, antradienis grikiai… perėjome prie pirmadienis ryžiai, antradienis ryžiai ir taip toliau :D ryžių sriuba su ryžiais su kregždaliu morkos, kepinti ryžiai, virti ryžiai…

Savaitės pirkiniai:

6 kiaušiniai, kurie pravertė blynų kepime (1.6 lt), bananai (0.8 lt), kalafijoras (0,8 lt) ir pomidorai (0,8 lt). Taigi, papildžius atsargas, pasigaminau visai skanaus maisto - blynų, blynų su bananais, pakepintų kalafijorų su pomidorais, ryžių su pomidorais, ryžių… :D

Savaitės gėrimas - vanduo ! :D

Juokdamasi iš šitos situacijos, Pauliui sakiau, kad kai taip nutikdavo Lietuvoj visada priduodavau alaus butelius :D :D Geras jo pastebėjimas, kad čia išlindo negėrimo minusas :D

Kitos išlaidos: nuvažiuoti į parką pabėgioti kainuoja 14 batų arba 1,12 Lt. Sakyčiau man tikrai sekasi, nes pirmą taupymo dieną parke susipažinau su vaikinuku iš Filipinų - Semu. Faina kompanija sportuojant, o jis draugiškas ir pasiūlo po treniruotės parvežti iki namų su savo motociklu !!! waaaaa :D sutaupom 7 batus apie 60 centų :D unbelievable :D Beje, jis siūlo mane ir paimti nuo namų važiuojant į parką, bet kadangi mano manymu, to jau būtų per daug sutinku tik su parvežimu :D Semas tikrai įdomus vaikinas :) Truputį moka skaityti iš delno - ištekėsiu tarp 28 ir 30 metų :D

Taip praėjo 10 taupymo dienų ir dar pora litų liko piniginėje :) nepasakyčiau, kad buvo itin sunku, tereikėjo daugiau pasukti galvą ką pasigaminti iš to ką turiu :)

“Kažkas atrodo neįmanoma, kol tai yra padaroma” (N.Mandela)

[kelioneazijoje-blog]

Koh Panghan sala

[kelioneazijoje-blog]

Po savaitės...

jau praejo savaite keliones ir labai labai daug pamatem. dabar sedime saloje, tailando pietuose, yra puse 9 ryto ir yra ziauriai karsta. gyvename mazam namuke su vaizdu i jura. vakar atvykom i sita sala, diena pamegiejom hamake o vakare pasivaiksciojom. visiskas turistynas, mums taip nelabai patinka. realiai pajurio kurortai ar palangoj, ar lenkijoj, ar ispanijoj ar tailande yra vienodi. daug uzsienieciu, nematai vietiniu, visi bando is taves maximum ismelzti pinigu, groja garsiai popsas, visi geria kokteilius ir sunku rasti skanaus maisto, nes parduoda tik picas, burgerius, ir seip visoki tarptautini maista. bet siandien bandysime issinuomoti motoroleri ir apvaziuoti sita sala. rasti kokiu graziu papludimiu, skaitem kad cia yra kriokliu, drambliu ferma, galima nardyti. tai kazka gal paveiskim, busim cia dvi dienas, o trecia jau judesim i bankoka. siaip apie visa kelione. pirmas 4 dienas praleidome bankoke. ir buvo labai idomu ir keista. visu pirma suzinojau koks prastas jausmas yra tas laiko skirtumas. visada galvojau kad tai tik issigalvojimas ir siap mizniu liga, ypac nes nieko panasasu nepatyriau kai vaziavau i argentina. bet buvo taip kad pirmas 3 dienas, isvis nieko nenorejau tik miegoti, niekas nedziugino, siaubingai skaudejo galva, valgyt nenorejau ir isvis buvo kad vaikstom po miesta, turim dziaugtis nes prasidejo musu nerealios atostogos o man taip visiskai vienodai nes as noriu tik i visbuti ir miegot. nes sokas buvo ne tik laiko skirtumas bet ir visas purvas aplink, man prie visko baisu buvo liestis, kvapai, sakes kokie jie stiprus bankoke, nenormalus kartis ir milijonai zmoniu. na,galvo skausmai, miego sutrikimai ir nuovargis jau kaip ir praejo, bet del kvapu, karscio, ir svaros dar reikia pratintis. su Tadu juokaujame kad jis galvojo kad vede mergaite keliauninke o pasirodo vede tokai fifele kuri nori gyventi viesbuciuose ir valgyti tik svariuose restoranuose. bet tikiuosi priprasiu, galu gale nera is ko rinktis... tai va bankokas grazus miestas, visiskas metropolis. ir jei nenori ten vargo i rpurvo gali nematyti apskritai nes turtingesni zmones jo ir nemato. musu draugas (grupiokas is olandijos) Roj mus veziojo tik po svarius madingus kvartalus, ir pramogauja auksinis jaunimas, po madingus barus, gerus restoramus ir siaip. visur vazinejom su jo masina, visur kondicionieriai, pirma vakara Tadas nes persalo. taip su juo keliaujant nesvariosios miesto puses net ir nepamatytum. bet aisku, rytaiskai Roj dirbdavo mes savarankiskai pavaksciodavome po senesnisu kavrtalus ir pavazidejom viesuoju transportu. oi visdelto kiek ispudziu net sunku aprasyti viska dabar. bet bankokas visdelto yra labai turtingas miestas ir ten galima gyventi visiskai kaip europoje, vazineti gerom masinom, pirkstsi madingsu rubus, gertu vyneli ir valgyt skaniuose restoranuose. Sestadieni Roj mus nuveze i kita miets apaziureti sventyklu griuvesiu ir drambliu geram, labai idomu. ten yr adrambliu prieglauda kur surenkami drambliai is cirku ar miesto (bankoke pasirodo zmones siaip kartai turi drambliu ir po tuos madingus kvartalus greitkeliais su dramblais vaikto, gaila mes nematem) bet tokie drambliai is miesto labai kankinais tai juso superka at atiam nezinau ir laiko toje fermoje kur juos gydo, globoja ir priziuri nes zinoma jie gamtoje jau nebemokegu gyventi. kai kurie drambliai ismokiti sokt, pozuoti, prasyti pinigu ir tt. labai keista. prifilmavau, atsiusiu. na o pats didziaisias keliones ispudsi tai vaziavima straukiniu is bankoko i sala. kazkaip per velai susigriebem kad reikai nusipirkti bilietus traukiniui tai kai jau norejom juo pirkti buvo like tik trecios klases bileitai. o kelione naktine, 12 valandu, nuo 7vakaro iki 7 ryto. ai, sakom ka padarysi, varom trecai klase. pradaveja pasijuoke taip kestai, nu bet nieko, galvojam svarbiausiai nuvaziuot i sala ta diena. buvo labai ekstremalu bet i rlabai idimo. realiai traukinia bankoke turi trsi klases, pirma klase gali buti su kondicionietrium ir be (pirmoj klasej gauni lova ir patalus) antroje plaseje gauni ale galti, gali buti su kondicionierium ir be, o trecioje klaseje gauni viet anat suolo, aisku be jokio kondicionieriaus. galvojm su tadu isgyvesim nes ir lietuvoj tokie traukiniai. tai tada ir parsidejo idomumai. einam i traukini ir visi konduktoriai pamate musu bilieta sypteli ir sako i gala i gala, praejom visu klasiu vagunsu ir prasidejo trecios klases vagonai. mane apeme lengva panika, zmones grudasi, visi vietinai, tasiu tasyciu, langai atidaryti, senukas is kazkokio kranelio plaunasi prie vagono rankas (man pasirode kad tas kranelsi tai kai vadine nueini i tolet aper ta kraneli viskas isbega ant begiu, bet nezinau at taip galejo buti) ilipam i vagoan o ten suolai, daug zmoniu, bezdzione, balaganas...man palengvejo tik kai pamaciau dar du persigandusius turistus. susroadom savo vietas ir issirangem, realiai vietsi kiekveinas turejom po 45x45 cm uzpakaliau padetii ir 40cm kojom ir tada jau sedi kitas zmogus, tuos 40cm kojom dalunames su priesais sedinciu kaimynu. sone pakampese dar sukrauni tasytes vandeni ir uzkandziuksu nes kitur netelpa. ir tada tokioj padety, kojos ir stuburas viskas 90 laikpsniu kampu, kaip purmoj klaseje, visas issitiesias vaziuok nakti 12 valandu :):):) zinokit nuo to adrenalino tai ne baimes nei asaru, nei juoko, nieko nebuvo. bet greit pripratom ir dabar kai prisimenu tai buvo labai maloni keione. priesais mus sedejo bonute su anuke, sale veinas keliaujantis vaikas, seimynele su bedzdzione, madinga panele, moksleiviu grupe, seip daug seimu, visas vagonas buvo prigrustas viskio plauko keleiviu, istisai vaiksciojo pardavejei, vaziavo ir budistu vienuolis. taip kaip buna filmuose, tai taip ir buvo. bet visi labai nuosirdus, sypsosi, nakti visi taaaip kankinosi, visi rietesi, lankstesi, sukiojosi, bet beveik visi kazkiek miegojo, o tam ploteli ant suolo (mes su tado bedrai turejom 90cmx45 cm) abudu kazkaip sugebejom uzmigti bent trumpam, pvz as vienu metu miegojau tupedama ant to suolo, kazkaip taip gavos nes nebuvo kur koju deti :) bet uztad vaziavom kaip ir visi vietiniai ir pamatem tikra vietini vaizda, realiai kas mums buvo nepatogu ir nemalonu tas buvo ir kiteims. ryte visi pradejo bruzdeti, dairytsi pro langus i sauleteki, palmes, kalnus, visi ale prausesi ir pusryciavo. atvyko i savo miesta atsisveikinom su kaimynais ir islipom. tada jau musu lauke visiskas tursitynas. pasirodo traukiny buvo tike tursitu uzsienieciu kurie visi tilpo i 4 didelisu autubusus kuriais mus nuveze i kelto ir plaukeme i sala. vien uzsienieciai su kuprinem, ir jokio jausmo kad esi tailande. taip atvykom i sala ir tas jausmas kaip ir sakiau tesiasi, aplink vien uzsienieciai ir viskas pritaikita uzsieniciams. su traukiniu, autobusu ir laivu kelione is bankoko i sala truko 18val! net nenoriu galvoti apie kelione atgal. tolimesni planai: ateinaciso dvi dienos apvaziuoti sala, tada gristi i bankoka, ten dar truputi patursitauti, tada vaziuoti i kombodza i sventyklas, i ju sostine, kombodzoje gauti vietnamo viza, tada i vietnama, ten praleisti savaite ir is vietnamo skrsiti i honkonga nes balandzio 13 ten susitinkame su labai daug grupioku is olandijos.

[kelioneazijoje-blog]

Paliekame Tailandą ir judame Kombodžos link

Linkėjimai iš Tailando provincijos, važiuojame į Kombodžą, esame vėlgi trečios klasės vagone (pasirodo tai pats geriausias/pigiausias būdas keliauti) ir iki sienos dar liko bent trys valandos tad turiu daug gražaus laiko aprašyti kaip mums sekėsi pastarasias dvi savaites. Šiandien yra 14oji mūsų kelionės diena, visas jas praleidome Tailande. Apie pirmas dienas skaitėte pirmame laiške, dabar papasakosiu salos ir Bankoko įspūdžius. Beje, labai noriu atsiprašyti už praito laiško klaidas ir neįskaitomą tekstą. Dabar labai stengsiusi rašyti tvarkingai, su lietuviškom raidėm ir prieš siųsdata peržiūrėsiu ko prirašiau. Taigi apie salą: praleidome ten 3,5 dienas ir to pakako kad suprastume kad ten gražu bet visai ne mūsų stilius ir mes taip neatostogaujam visdėlto. KoPhaNgan sala yra Tailando pietuose, rytinėje dalyje. Sala yra žinoma visame pasaulyje kaip pilnaties vakarėlių rojus (Full Moon Parties) gal kažkas iš jūsų apie juos girdėjot, bet mes su Tadu kadangi nesame labai dideli party people tai apie tai sužinojome tik atvykę. KoPhaNgan sala buvo niekam nežinoma ir neįdomi vieta kuri buvo naudojama kokoso palmių/riešutų auginimui (ir dabar dar yra likusios kelios fermos) kol keli vakariečiai nepradėjo ten prieš 30 metų rinktis ir pleže švęsti pilnaties, kaskart šventėjų susirinkdavo vis daugiau ir daugiau. Dabar salos pagrindinis verslas yra tik tų vakarėliu ir visokių prieš/po pilnates vakarėlių organizavimas. Saloje neliko nei palmių verslo, nei žvejybos kaimelių o tik milijonai vakariečių (deja ir mes tarp jų) kurie plaukai miniom į salą, ten linksminasi ir šiukšlina. Vietiniai ne ką geresni, irgi šiukšlina išsijuosę. Visa sala urbanizuota resortais, bungalow nameliais, viešbučiais, pigiais barais ir visur visur visokio plauko vakarėlių reklamos. Vietinių ir vietinių emigratų (iš birmos, ča kaip lietuviai Londone taip Tailande birmiečiai) verslas yra turistų aptarnavimas. Labai populiarūs verslai(be viešbučių/restoranų): 1-motorolerių nuoma (mes irgi pasinaudojom),2- tatiuruočių salonai (iki tokio lygio kad tame pačiame namuke/troboj/kaniūšnėj kepa kotletus, daro kokteilius, masažuoja ir tatiuruoja). Pamačius tokius „salonus“nesistebiu kodėl rekomenduoja prieš važiuojant į Tailandą pasiskiepyti nuo aids/hepatito/stabligės ir tt. Nes jei ten tatiuruojies tai matyt visko pasigauti gali. Kas įdomiausia kad pusė salos svečių ir vaikšto tatiuruoti. Kitas verslas 3- medicinos klinikos ir vaistinės. Neįtikėtina! Šiek tiek paaiškino mūsų namuko savininkas, šiek tiek supratome patys: turistai daug linksminasi, išgeria, svaiginasi ir tada greit važinėja motoroleriais. O kelliai čia fantastiški, statumas maždaug 45 laipsniais žemyn arba aukštyn, o ant kelio kokosai, šunys, smėlis, kiti išgėrę motorolenininkai, kai kur išvis nėra kelio ir pan. Tad visi daug krenta, susižeidžia ir jiems reikia pagalbos, todėl ant kiekvieno kampo po kliniką. Patys matėm bent kelis tokisu matėm su taip vadinama Tailando tatiuruote, ty visa blauzda arba ranka nudrožta ant asfalto. Bet mes irgi važinėjome motoroleriu, bet Tadas geras vairuotojas mums nieko nenutiko, o kaip tik priešingai, išmaišėme tolimiausius salos kampelius, nuvažiavome į gražiausius tolimus pležus, mažais smėlinais keliukais po džiungles ir tt. Labai smagu, daug ir greit viską pamatėm. Per dvi dienas salą išmaišėm kiaurai. Tadas susisvaigo dėl motorolerio totaliai. Sakė dabar visur nuomosimės o Lietuvoje pirksim...na nežinau... aš kiškis bailys dažniausiai besileidžiant nuo kokio beproto stataus kalno melsdavausi užsimerkus :) bet matyt niekur nesidėsiu ir Vietname ir gal Kombodžoj dar motoroleriu teks pavažinėti. Šiaip salos gamta labai graži, palmės, kalnai, baltas smėlis, žydra jūra, visai kaip rojuj. Tik labai gaila matyti kaip turizmas ir žmonės tą gamtą suniokoja: kur pasisuksi plasmasės, butelių, maišelių kalnai. Būna žiūri, toks nuostabus viešbutis, gultai po palmėm, smeliuke nei trupinėlio šiukšlių, o už tvoros kalnas plasmasinių butelių. Jei tokia visa azija tai man tikrai labai gaila mūsų planetos. Taiva, buvo labai įdomu pabūti saloje, bet ir labai džiaugiamės grįžę į Bankoką. Kodėl sakiau kad sala ne mūsų stilius: kažkaip vakarėliai tie full moon mums nelabai, o pleže gulėti irgi nelabai, realiai per šitas dienas maudėmės tik gal kartą, bet užtad viską išnaršėm, išvaikščiojom ir išvažinėjom, laiveliu plaukiojom. Tai grįžę į miestą tą tęsėm ir toliau. Beje, kelionė į Bankoką irgi verta pastraipos. Traukinio bilieto nepavyko nusipirkti, nebebuvo likę tad pirkome turistinį paketą – iš salos į bankoką. Beje turizmo agentūros yra ketvirtas populiariausias verslas. Mūsų kelionės paketą sudarė paėmimas su taxi iš namuko (beje taxi saloje yra viešas transportas, toks ale sunkvežimiukas/furgonas kurio gale yra suolai ir ten važiuoja turistai), plaukimas su keltu iki žemyno, važiavimas nuo kelto iki autobusų terminalo ir važiavimas iki bankoko autobusu (10val) su visais laukimais kelionė truko 18val. Kadangi tokių kaip mes važiuojančių iš salos buvo bent keli šimtai tai agentūra mus visus išrūšiavo kaip kokius viščiukus. Ateini prie kioskelio, parodai keliones paketo bilietą, tau užklijuoja spalvotą lipduką ir tu nuo šiol seki kitus tokios pačios spalvos lipdukus. Lipduko spalva reiškia kur važiuoji ir kokiu būdu (autobusas, traukinys, greitasis, lėtasis, į bankoką, į orouostą ir pan). Tad visos tos 18 valandų buvo paniškas sekimas kas dabar vyksta ir kur mes judame ir kokiu būdu, tik begioji iš paskos savo lipdukų ir nežinai kas vyskat ir kas dabar bus. Pvz keičiant autobusus mus atvežė į tokį ale terminalą. Maždaug kažkur priemiestyje garažai, ten stovi pora senų autobusų išrinktų, pora naujų, kažkokie angarai, kioskeliai, šunys, kėdės ir tt. Išlaipino ir liepė laukti autobuso į bankoką. Na tada tai tikrai atrodė kad mus, krūvą užsieniečių tikrai gai vežti belekur nes vsitiek mes nežinom kur važiuojam. Aišku valgėm tą ką jie (ale agentūra) pardavinėjo, kur stojo ten pirkom ir tt. Niekas neiko neaiškino, tik sek lipdukus. Tai va, galų gale nusprendėm kad daugiau kelionėj nebus jokių agentūrų ir visur važiuosim savarankiškai. Užtad dabar ir sėdim traukiny, ten pasieny sugalvosim kokiu būdu toliau keliauti.