Kanchanaburi – vakaruose nuo Bankoko esantis mažas, mielas miestelis su garsiuoju tiltu per upę Kvai ( apie tai sukurta knyga ir jos ekranizacijahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Tiltas_per_Kvai_up%C4%99_(filmas)). Tiltą aplankiau du kartus – dieną, kartu apžiūrėdama netoliese esantį muziejų apie Antrąjį Pasaulinį karą bei palydėdama saulę.
(kapinės skirtos žuvusiems per Antrą pasaulinį karą. Gerai, kad buvo laistytuvai, nes kai laksčiau su traksium per 40 laipsnių karštį reikėjo atsigaut :D )
Visada kai lankau vietas ,susijusias su tragiškais įvykiais jaučiuose prislėgta, todėl antrą kelionės dieną lankiau šventyklas esančias aplink miestą, uolas ir panašiai. Per tą dieną, turbūt buvau išsižiojus daugiau negu susičiaupus, nes gamtos grožis nerealus! Važiuoji keliu su motoroleriu, aplink džiunglės ir žydintys medžiai ir atrodo 100 kartų gražiau negu filmuose. Taip ir variau išsižiojus, kol kokios musės nepagaudavau… :D
Kita atrakcija – Erawan nacionalinis parkas – nepaliestos gamtos grožis. Mažyčiai ir delno dydžiai drugeliai, pilna įspėjamųjų ženklų apie kobras (neteko susitikti…) ir nauji, ausims nepažįstami garsai. Giedančių cikadų patinėliaiskleidžia tokį garsą, kaip šalimais kaimynas pjautų malkas! Ir tikrai netyliau, nes vos galima susikalbėti :D
Taip pat, parke, vis girdėdavau įdomų garsą, kuris priminė paukščio čiulbėjimą. Buvo labai įdomu pamatyti tą „paukštį“ todėl kaskart išgirdus šį garsą akim bandydavau surasti tą giesmininką. Kopdama į Erawan krioklį išgirdau tą garsą visai čia pat, jis sklido iš netoliese esančios pavėsinės. Su nekantrumu nulekiu, pakeliu akis į vidinę stogelio dalį, o ten tupi maždaug 40-50 cm DRIEŽAS. Pagooglinus radau šį gyvį – Tokay gecko. Šiurpai laksto per kūną!
Erawan nacionalinio parko pažiba – 7 pakopų krioklys. Vanduo skaidriausias ir švariausias kokiame teko maudytis gyvenime! Plaukioja mažos ir didelės (apie 50 cm) žuvys, kurios ėda negyvas odelės nuo kojų – nemokamas spa, tik iš pradžių kiek baugino, kad tos didžkės per daug neužžiotų :D :D
Googlindama apie šį krioklį, buvau įspėta, kad tai ypač rusų turistų mėgstama vieta. Ir iš tikrųjų, aplink buvo pilna susiraukusių rusų, pagyvenusių porelių, kurios atrodydavo maždaug taip – bičas su cėpka, nuogu pilvu (nes karšta) ir rankinuku rankoj kopia į krioklį, o iš paskos šuoliuoja irgi apkūnoka dama, bet tik su bikiniu (nes KARŠTA!) ir dar su kokiom platformom ar tapkutėm su drugeliais ir skudžiasi, kad toliau eit negali. Vyrų atsakydamai dažniausiai buvo pikti ir maždaug „NU DAVAI, ALIONKA, NE DOLGA… „ :D
Beje, rusų turistai yra patys nemėgstamiausi Tailande, ir vietiniai rusų tiesiog bijo, nes jie dažnai rėkia ir niekada nebūna patenkinti.
Kitas objektas - Sri Nakarin Dam, Kvai upės užtvanka kurioje pagaminama apie 40 procentų elektros energijos Tailandui.
Stipendijos belaukiant arba kaip išgyventi 10 dienų Bankoke už 20 litų
Kodėl nusprendžiau apie tai parašyti
1. Kad atsiminčiau studentiškus laikus
2. pasijuokčiau, (VILIUOSI…)
3. prispausčiau savo sažinę vis dėl to skaičiuoti pinigus
4. nes nieko nėra neįmanomo :)
Stipendija turėjo atkeliauti į mano sąskaitą vasario pradžioje, deja, mano koordinatorė pamiršo nusiųsti viena dokumentą ir viskas labai užsitęsė…
Apžvelkim situaciją :D
Kaštai = 250 batų = 20 lt
Būtiniausios išlaidos: 16 batų per dieną = 2 autobuso bilietai nuvažiuoti iki univero = 1,3 lt x 10 dienų = 13 lt
Per dvi savaites, neskaičiuojant savaitgalių ant autobuso išleisiu 13 litų ;) opapaaa! Lieka 7 lyčni litai :D
Turiu šiek tiek maisto atsargų. Gera žinia ta, kad bene visi produktai yra ypač aukštos energetinės vertės (miltai, makaronai, tunas, ryžiai, pora šaukštų grietinės, duoniukai). Dar turiu pusę morkos (žvengiu :D :D), 1.5 svogūno, žirnelių. Dar viena gera žinia (ačiū mamai ir geram apetitui), kad per Kalėdas ir Naujuosius metus pavalgiau ne už vieną kartą ir dabar galim išnaudoti sukauptas atsargas… :D
Anekdotas truputį pasikeitė ir įgavo rytietišką atspalvį. Nuo pirmadienis grikiai, antradienis grikiai… perėjome prie pirmadienis ryžiai, antradienis ryžiai ir taip toliau :D ryžių sriuba su ryžiais su kregždaliu morkos, kepinti ryžiai, virti ryžiai…
Savaitės pirkiniai:
6 kiaušiniai, kurie pravertė blynų kepime (1.6 lt), bananai (0.8 lt), kalafijoras (0,8 lt) ir pomidorai (0,8 lt). Taigi, papildžius atsargas, pasigaminau visai skanaus maisto - blynų, blynų su bananais, pakepintų kalafijorų su pomidorais, ryžių su pomidorais, ryžių… :D
Savaitės gėrimas - vanduo ! :D
Juokdamasi iš šitos situacijos, Pauliui sakiau, kad kai taip nutikdavo Lietuvoj visada priduodavau alaus butelius :D :D Geras jo pastebėjimas, kad čia išlindo negėrimo minusas :D
Kitos išlaidos: nuvažiuoti į parką pabėgioti kainuoja 14 batų arba 1,12 Lt. Sakyčiau man tikrai sekasi, nes pirmą taupymo dieną parke susipažinau su vaikinuku iš Filipinų - Semu. Faina kompanija sportuojant, o jis draugiškas ir pasiūlo po treniruotės parvežti iki namų su savo motociklu !!! waaaaa :D sutaupom 7 batus apie 60 centų :D unbelievable :D Beje, jis siūlo mane ir paimti nuo namų važiuojant į parką, bet kadangi mano manymu, to jau būtų per daug sutinku tik su parvežimu :D Semas tikrai įdomus vaikinas :) Truputį moka skaityti iš delno - ištekėsiu tarp 28 ir 30 metų :D
Taip praėjo 10 taupymo dienų ir dar pora litų liko piniginėje :) nepasakyčiau, kad buvo itin sunku, tereikėjo daugiau pasukti galvą ką pasigaminti iš to ką turiu :)
“Kažkas atrodo neįmanoma, kol tai yra padaroma” (N.Mandela)
Tailandiečiai vasario 14-ąją švenčia ne tik Valentino, bet ir religinę šventę. Laisvas penktadienis buvo puiki galimybė išvykti toliau į šiaurinę Tailando dalį. Čiang Mai – trečias pagal dydį Tailando miestas, o kartu ir šiaurės Tailando „sostinė“. Žmonės čia draugiškesni, gamta dar įspūdingesnė, ne toks alinantis karštis ir mažesnės kainos – rojus žemėje. Tinklalapyje Balsas.lt ši vieta buvo įrašyta į geriausiųjų sąraša praleisti pensiją užsienyje… :D
Iš Bankoko keliavome traukiniu – toks seneliukas, kuris kartais sustodavo ir pavažiuodavo atgal :D Bilieto kaina tik 40 litų, bet kelionė truko daugiau nei 18 valandų…
Atvykę į Čiang Mai aplankėme senamiestyje stūksančias šventyklas, kurių čia galybė. Vėliau aplankėmė įstabaus grožio parką ir Valentino dienos vakarą praleidome stebėdami aklųjų koncertą miesto aikštėje. Į dangų kilo dešimtys dangaus žibintų ir aplink tvyrojo meilė :)
Kitos dienos nuotykis, miestas esantis už 130 km nuo Čiang Mai – Pai. Pai yra nedidelis, vos 3 tūkst. gyventojų turintis miestelis šiaurės Tailande. Skersai galima lengvai pereiti per 10 min. Tiesa, gatvės ne itin pritaikytos vaikščiojimui, nes yra pakankamai siauros bei nėra šaligatvių. Kelionė autobusu truko 3 valandas, nes kelias laaabai vingiuotas (labiau nei pakeliui į Anykščius :D) ir status. O pai tai mažas svajonių miestas… Pilna turistų, kurie čia užsibuvo ir tiesiog gyvena. Aplink miestelį daug krioklių, kanjonas, karštosios versmės, vaizdai atveriantys gamtos galybę ir šiaip daug mielų vietelių.
Išsinuomavę motorelerius vos už 12 litų aplankėme ką spėjome, o vakare kai grįžome į miestą iš pradžių manėme, kad tikrai pasiklydome :D Visa pagrindinė gatvė buvo uždaryta ir čia karaliavo naktinis Pai turgus. Mieliausi dalykėliai, rankų darbo dirbiniai, papuošalai, skanus maistas ir desertai. Aš prisiragavau sušių (vieneto kaina 40 centų!!!)… Vakare relaxavomies jazz’o bare…
Kitą dieną, vėl įspūdingai vingiuotas kelias į Čiang Mai… Aplankėme zoologijos sodą. Čia viena iš 37 pasaulio vietų, kur gali pamatyti pandas. Esu aplankius nemažai zoologijos sodų, nes jie visad man padeda grįžti į vaikystę, bet šis nustebino savo dydžiu ir laisve gyvūnams. Sąlygos geros ir lankydamas šį zoologijos sodą nejauti to blogo jausmo, kad gyvūnai yra kankinami.
Šį savaitgalį uoliai treniravau savo veido raumenis - nepamenu, kada tiek daug šypsojausi… :)
Pasikonsultavus su lietuviais, kurie keliavo Tailande nusprendžiau pabėgti iš triukšmingo Bankoko į Hua Hin - poilsinį miestelį prie jūros, kuris yra vos už 3 val kelio nuo Bankoko.
Taigi penktadienį vėlai vakare atvykome į Hua Hin. Tik išlipus iš autobuso pajautėme daug grynesnį orą. Šiek tiek pasivaikščiojome po naktinį turgų atvykome į savo nakvynės vietą - svečių namus - Les-Bobos :D Mūsų kambarys toks rūūūūžavas kokio dar nebuvau mačius :D
Kitą rytą aplankėme seniausią Tailande geležinkelio stotį.
Pusdienį praleidome prie jūros. Smėlis po kojomis, skaidrus ir šiltas vanduo, uolos, kaitinanti saulė ir ramybė… Mintis užliejo vasaros prisiminimai. Paplūdimys buvo pilnas juodų it anglis europiečių - matyt, jie čia ilsisi ilgiau nei vieną savaitgalį.
Vakarop aplankėme “Beždžionių kalną (angliškai: „Monkey hill“), kur atsivėrė nuostabus vaizdas į jūrą, olas esančias kitoje pusėje paplūdimys ir į kitą miesto pusę, kur leidosi saulė. Aplink mus šmirinėjo daugybė beždžionių. Buvo keista matyti jų tiek daug, besielgiančias natūraliai, ir ne narvuose, kaip įprasta matyti laukinius gyvūnus zoologijos sode.
Važiuodamos namo užsukome į naktinį „Cickada“ turgų. Jame radom visko ko mums reikėjo ar nebūtinai… Meno parodos, koncertai, įvairūs pasirodymai, suvenyrai, bufė restoranai, maistas gatvėje, drabužiai, batai…
Taip prabėgo viena diena Hua Hin. Beje, visą informaciją gavome iš itin malonios info centro darbuotojos. Tame pačiame info-centre sutikome porelę iš Toronto – Bekę ir Tomą, kurie pasiūlė prisijungti prie įspūdingos sekmadienio kelionės po Hua Hin apylinkes. Neradę priežasties atsisakyti su nekantrumu laukėme sekmadienio. Song sekmadienį kaip tik šventė savo gimtadienį, taigi nutarėme, kad negalėtų būti geresnės dovanos nei įspūdžių pilna diena.
Ankstų rytą pradėjome itin maloniai – pasimatymu su drambliais. Patogiai įsitaisę ant jų nugarų pasivaikščiojome po parkelį. Drambliai buvo išalkę, o mes mėgavomės, kad galime pamatyti kaip jie, savo tvirtais straubliais, bando plėšti lapus ar net visus medžius ar skleisti įvairius garsus. Po pasivaikščiojimo mūsų laukė kita atrakcija. Jaunas drambliukas žaidė futbolą, krepšinį, apkabino ir išlydėjo mus su bučiniu. Visą laiką nuo mūsų veidų nedingo šypsenos.
Vėliau patraukėme prie Wala-U krioklio. Prie įėjimo mus nustebino drugelių gausa – įvairiaspalviai, trapūs, skirtingi, mažyčiai ir dideli… Drugelių apsuptyje per gan tankų mišką leidomės link krioklio viršūnės. Oras tiesiog dvelkė gaiva, upėje vanduo buvo skaidrus ir matėme daug žuvų, o krioklio ošimas taip ramino…
Kita stotelė – Hua Hin vynuogynas. Milžiniškas dydis, dar nepribrendę vynuogės, saulės karštis ir nuostabi vynuogyno aplinka paliko neišdildomą įspūdį.
Tailandas: kelionė ir pirmi įspūdžiai su ašarom akyse
Kelionė buvo palyginus trumpa ir man laaaabai pasisekė surasti skrydį su trumpu persėdimo laiku!
Paskaičiuokim. Kelionė iš mano miesto Alytaus į Vilnių - 1.5 h,, kelionė autobusu iš Vilniaus į Rygą - 3.5 h, skrydis Ryga - Abu Dhabi - 7 valandos, persėdimas - 2 valandos, skrydis Abu Dhabi - Bankokas - 5 valandos. Skridau su Air Baltic'u, kuris neseniai pradėjo skraidyti iš Rygos į Abu Dhabi (gal todėl ir kaina nebuvo kosminė), ir su Etihad oro linijomis. Etihad oro linijos pasirūpino komfortu - antklodė, pagalvė, mažas ekraniukas su filmais, muzika ir t.t., maistas, gėrimai ir daug daug šypsenų. Mažas pastebėjimas, kas ruošiasi skristi per Abu Dhabi su persėdimu - iš anksto pasiteiraukite savo oro linijų ar reikalinga Tranfer visa ar ne. Man pasisekė, bet lėktuve buvo žmonių, kurie irgi tik persėdo, bet jiems teko pirkti Visa on Arrival…
Taigi, per 19 valandų įveikta 16 500 km!
Tik nusileidus ištiko šokas, koks didelis pagrindinis Bankoko oro uostas! Ilgai teko ieškoti net išėjimo… Antrasis šokas - koks milžiniškas Bankokas!
Mano universitetas, pirmosiomis dienomis pasiūlė apsistoti hoteliuose arba hosteliuose, nes po kelių dienų jie organizavo “Housing tour'ą” per kurį galėsime apžiūrėti siūlomas gyventi vietas ir išsirinkti sau patinkančią. Aišku, tokie žmonės kaip aš, tikrai neketina mokėti nei už hotelį nei už hosteli, taigi aš pasirinkau pacouchsurfinti pirmąsias tris dienas :D
Kai atvykau mano miela couchsurfer'ė Thanwa kaip tik buvo vakarėlyje su draugais :) Taigi, šiaip ne taip nusigavus iki jos pakliuvau tiesiai į garsiausią Bankoke “tūsų” gatvę - Khao San Road, kur 12 valandą nakties paprašę pas vieną vaikinuką pasaugoti mano lagaminą varėm švęsti :)))
Mano kūnas maldavo poilsio po kelionės, o karščio banga labai alino tik atvykus. Taigi, kelionė ir vakarėlis baigėsi apie 4 valandą nakties, kai sėkmingai kritau į lovą…
Pirmas dienas sekėsi ne kaip. Trikdė nešvara, kamščiai minios žmonių, po kojom vaikščiojantys tarakonai, neįprasti maisto kvapai gatvėse, kartais kelią perbėgdavo ne juodos katės, o didelės žiurkės… Labiausiai turbūt sukrėtė ir nustebino pagyvenęs vyrukas, kuris tiesiog gatvėj smaukėsi. Dzūkiškai pasakius “čiut” nenugriuvau… Tuo metu kaip tik ieškojau vienos studios, nes radau informaciją internete apie nebrangią nuomą. Adresas buvo ne itin tikslus, ir mano paieškos užsitęsė iki kelių valandų. Ieškojau S.P. House, taigi teko apsilankyt P.S. House ir R.S. House, bet S.P. taip ir nepasiekiau :D Vieni taksi vairuotojai veždavo į vieną pusę ir patys pasiklysdavo, kiti į kitą… :D dabar atsimenu su šypsena, bet tada buvau kaip pasiklydęs paukštelis. Bandžiau klausti žmonių, bet kiekvienas žinojo savo versiją, taigi teko bandyti kelias iš jų. Kai vienas iš taksi vairuotojų mane atvežė ne į mano nurodytą vietą ir kaip tik pamačiau tą pagyvenusį vyrą gatvėje…kaip tik po to mane prisivijo vyras su motoroleriu, kuris ankščiau bandė paaiškinti man kelią. Atsiprašęs, kad gerai nepažįsta rajono pasiūlė pavėžėti mane iki upės (kur man ir reikėjo). Aš buvau žiauriai išsigandus, o kadangi akyse vis dar stovėjo šiurpūs vaizdai, aišku tą akimirką beliko tik pasitikėti tuo vyruku. Jis važiuodamas įtikino mane visą laiką turėti telefoną, įsivesti policijos numerį ir daugiau taip vienai neekstryminti :D Lig šiol asmeninis tikėjimas, kad žmonės yra geri manęs dar nepavedė.
Taigi, pirmos dienos praėjo gan sunkiai. Buvo momentų kai buvau visiškai pasimetusi, apsižliumbusi vidury gatvės ar tiesiog “apsvaiginta” gatvės maisto kvapų ir karščio jau galvojau, kad nualpsiu… Visą laiką kartojau sau: nieks nesakė, kad bus lengva. Per kančias į žvaigždes!
Just five months after marriage, this guy's wife got breast cancer. This is how they chose to battle it together and create something good out of a tragic situation.
Antonio Piazza "Salvo" - "Daug kas pasikeisti gali susitikus dviems žmonėms". "Matyti ar ne?"
Sąvoka: komformizmas (?) - (lot. conformis – panašus) – moralinė ir politinė koncepcija, perteikianti prisitaikėlišką požiūrį, pasyvumą visuomeninės veiklos ar dominuojančių pažiūrų atžvilgiu, savo nuomonės reiškimo vengimą, nekritinį požiūrį.
Vis didėjančio maisto poreikio pasaulyje akivaizdoje Jungtinių tautų maisto ir agrokultūros organizacija tikisi, jog vabzdžiai kaip proteinų bei kitų maistingųjų medžiagų šaltinis paplis.
Nuostabi diena su drauge. Tropicarium'as, rykliai, shoppingas ir itališka pica su putojančiu vynu rankose priešais Vengrijos parlamentą. Pajaučiau apibusę simpatiją. Išvaizda mes visiškai skirtingos ir dievinam vieną kitą :D