Aš nuolatos galvoju. Negaliu paslėpti to, kad dabar aš prisirišus prie tavęs amžinai. Aš gal kaip jūra, atsitrenkiu vis kitom bangom, bet iš to pačio vandenyno. Nes tu esi vienintelis mano krantas, į kurį aš visuomet sugrįžtu... Aš nebijau, kad tu sutikti kažką kitą, ar kad prie kažko sedėsi. Aš tikiu, kad tai ką mes sukūrėm, tai, ką mes pajutom ir dar vis jaučiam yra tikra. O jei tai tikra, tu visad nesvarbu prie ko sedėdamas, su kuo kalbėdamas, tu ieškosi manęs, tu atsigręši tik į mane. Kaip ir aš. Aš tavęs visad lauksiu.








