[todaywearehere]

Mociutes tikras vardas

Mociutes tikras vardas pase yra Albina, bet jai tas vardas labai nepatiko. Ji visiems sakėsi esanti Reda ir tai tapo neoficialus jos vardas - visi ją žinojo kaip Redą. O senelis iš tos meilės, pagal visokius dainų žodžius, vadino ją Rozalija.

[todaywearehere]

- Ten ir atgal - Atrodo jau seniai palikome Asturias ir pasukome Portugalijos link. Tiesą sakant, turėjome šiek tiek dvejonių dėl važiavimo iki Portugalijos krantų, nes kelio gabalas nemažas, o mums Ispanijoje pradėjo patikti. Tačiau planą nusprendėme vykdyti iki galo ir nuviję šalin prieštaringas mintis mynėme tolyn į pietus. Nereikia pamiršti, jog į Lisaboną turėjo trumpam atvykti Martyno brolis, o tokio susimatymo praleisti nevalia. "Brothers reunion" ,kaip ir turėjo būti, praėjo su džiaugsmu ir su trenksmu: klaidžiojimai naktinėmis Lisabonos gatvelėmis, "Troika" baro atradimas, surfinimas aka pasiplaukiojimas srovėse ir dienos, kai Mykolas suvalgė daugiausia omleto ever. Išsiskyrėme be ašarų, nes susimatymas namuose jau visai čia pat. Pasinaudoję proga aplankėme ir Ievą. Jos namų langai atsiveriantys į Guincho pakrantę ir židinys buvo geriausias prieglobstis nuo užklupusio blogo oro. Atgavę jėgas išvažiavome iš Lisabonos, nes lyg ir viskas buvo matyta ir patirta anksčiau (prieš 4 metus studentaujant Erasmuso statusu). Jau būnant Portugalijoje, negalėjome neaplankyti Peniche's - parantės kuri susirenka stipriausias sroves ir kurioje gimsta "super tubos". "Super tubos" nematėme, bet gražių bangų gavome. Po beveik dviejų savaičių praleistų piečiausiame mūsų kelionės taške, sukame Krapo nosį į šiaurę. Laukia ilgas kelias namo./// - back and forth - It looks like we left Asturias a long time ago and went to Portugal. To tell the true, we were doubting about going till the coast of Portugal. The first reason was the amount of kilometers we had to make, which was like a lot. The second reason was the love for Spain from the first sight. Despite that, we decides to keep under the plan and went further to south. More over, Martynas brother was coming for few days to Lisbon and there was no way we could miss this meeting. Brothers reunion was just like expected - lots of beers and happy tears. We were wondering in small streets if Lisbon during the night, spotting "Troika" - the best bar in town, going for some surfing aka swimming in the currents and Mykolas was eating omelette everywhere (Portuguese are not giving a sh&$* for vegetarians). The good bye time was rather easy cause everyone knew that soon everyone will be back home. We didn't miss a chance to visit Ieva. Her home with big windows looking towards Guincho beach and a warm fire place was the best spot to spend few rainy days and to rest. We did not want to spend more time in Lisbon, because it looked like we took everything from it 4 years ago while we were here as Erasmus students. The last stop in Portugal was Peniche. It is the place which gathers all biggest swells and the place where you can see "super tubos". We did not see "super tubos" but despite that we got some nice waves for a few days. We spent almost two weeks in the southest point of our journey. Now we are turning the nose of our van towards north. There is a long way home.

[todaywearehere]

(Going to Spain, meeting spotas.lt) - Lietuvių lokalizmas Ispanijoje - Palikome Prancūziją ir tiesiu taikymu važiavome į Llastres. Šiame miestelyje turime susitikti "Spotas.lt" komandą ir kartu pasidžiaugti bangomis. Kaip ir turėjo būti - susitikimo vieta buvo paskirta ant molo, kaip ir turėjo būti radome Girmantą, Šimą ir Miką, bežiūrinčius į vandenį, garsiai bediskutuojančius ir nekantraujančius lipti ant lentų. Po greito pasilabinimo visi išsiirė išnaudoti ateinančio potvynio, o mes likome ant kranto. Ir taip ant kranto dar sėdėjome dvi dienas - truputi dėl atėjusio šalto ciklono, truputi dėl sukilusių nebevaikiškų bangų ir patirties trūkumo. Dienos neprailgo, nes pro aplijusį mašinos langą stebėjome kaip trijulė negailėdami savęs leisdavo vandenyje ištisas valandas gaudydami "left'us", "right'us", "drop'us", bangų "set'us" virstančius ant galvų ir po viso to išbrendančius su palaimingom šypsenom. Porai dienų bangų gavome ir mes. Geras jausmas kai aplink sėdi smagi kompanija, kuri dar ir dalina patarimus. Vietiniai banglentininkai vienu metu galėjo suskaičiuoti 8 Lietuvius išsirykiavusius vandenyje. Turbūt nė viena Ispanijos pakrantė to dar nematė. P. s. Net nesusimąstėme jog Prancūzija prarijo didžiąją dalį laiko ir santaupų resursų. Tiesą pasakius, truputi gailimės, nes tik įvažiavę į Ispaniją pagalvojome jog sieną kirsti galėjome ir anksčiau. Keliai vingiuojantys per kalnus ir atvedantys iki uolėtų vandenyno krantų, tarp uolų pasislėpusios smėlėtos pakrantės, kur ne kur įsikūrę nedideli miesteliai, miesteliuose gyvenantys besišypsantys žmonės ir pasigėrėtinos maisto bei degalų kainos = puikiai subalancuota atostogų kryptis. Nepaisant to pabuvom čia trumpai - mes jau pakeliui į Portugaliją./// - Lithuanians in Spain - Finally we left France and went straight to Llastres village. There we have to meet "Spotas.lt" team and enjoy some waves together. Everything was in a way it had to be: the meeting spot was on the peer and we found Girmantas, Šimas and Mikas watching the water, loudly discussing about conditions and looking forward to go on the board as soon as possible. After short "hi" and "how are you?" guys took off into the water to use upcoming tide and we stayed on the shore. We spent two more days on the shore because of cold weather, too big waves and a lack of skills to ride those big waves. Despite that, the time went fast while we were watching, through the rainy window, how the guys were catching left and right waves, how they were dropping from overhead peaks and how white water was washing them. They were giving everything without saving for tomorrow and after long hours in the water coming out with wide smiles in their faces. We also had an opportunity to surf for a few day after conditions went softer. It was a good feeling to be surrounded by a nice people who also are giving you some advices. At one point, local surfers were able to count 8 Lithuanians in the water. I guess, it never happened before in any spot of Spain. P. s. Straight after we crossed the border between France and Spain we were regretting that we didn't do that earlier. Curvy roads through the hills, which are ending up in rocky beaches with small villages next to them and smiling people in those villages. Next to all of that much lower food and fuel prices. Everything together makes Spain a nice destination for holidays. Despite that we don't have so much time anymore - we are on the road to Portugal.

[todaywearehere]

- kalnai kalnuoti - Keletui dienų nurimo bangos, tad nusprendėme nieko nelaukti ir aplankyti kalnus. Susikrovėme šmutkes, atsisveikinome su Hendaye miesteliu ir pasukome link Pirėnų. Nuo pakrantės matomi kalnų siluetai su kiekvienu kilometru vis labiau ryškėjo, miesteliai virto į gyvenvietes ar pavienius namelius išsibarsčiusius slėniuose, o paplūdimio poilsiautojus pakeitė bandos besiganančių avių. Negalėjome praleisti progos užlipti į bent vieną kalnų virtinės smailę, tad praleidome naktį Gr10 tako papėdėje, kad anksti ryte galėtume nieko nelaukę pradėti maršrutą. Brėkštant aušrai iš kalnų ataidi asilo bliovimas ir mes su šypsenom lipam į batus. 13 km per kalnų šlaitus ir viršūnes pėdinome apie 7val. Matėme žaliuojančias slėnius ir pirmuosius rudens paliktus pėdsakus. Sutikome medžiotojus, kurie mažose pašiūrėse laukė pasirodančių kiškių ar kurapkų ir kurių šūviai aidėjo neraminančiai arti. Stebėjome virš mūsų oro srovėse sklendžiančius erelius. Sveikinomės su laisvai besiganančiais, smalsiais poniais. Belipant žemyn atidavėme paskutines jėgas, nes kojos buvo kaip malkos, o galva išūžta nuo vėjo, bet dar reikėjo kažkaip grįžti atgal iki Krapo. Nusprendėme žingsniuoti iki pagrindinio kaimelius jungiančio keliuko ir iškelti nykštį. Net nespėjome susivokti nes sustojo pats pirmasis pravažiuojantis automobilis ir jau po 15min buvome namie. Abu vienbalsiai nutarėme jog Baskų krašte galėjome apsilankyti daug anksčiau ir kad čia dar reikės sugrįžti. P. s. Kitos dienos ryte kalnų iššūkį įveikė ir Krapas perkopęs 1100 m aukštį. Išvažiuojam pas draugus į Lastres./// - hilly hills - Waves are gone for a few days so we decided not to wait and to visit mountains. We packed our bags, said good bye for Hendaye town and turned our wheels towards Pyrenees. Silhouettes of mountains became sharper and sharper with every kilometer, towns and villages turned into a clusters or single houses spread in valleys and beach tourists were changed by herds of sheep. We didn't want to loose the opportunity to climb at least on one of those peaks in the chain of mountains. For that reason, we slept at the bottom of Gr10 trail so we could leave early in the morning and not to waste any day time. When the first light shows up we hear a loud voice of the donkey coming from the mountains. We take it as a good sign and both with smiling faces putting our hiking shoes. It took 7 hours to go 13 kilometers of the trail. We saw green slopes and valleys and first signs of autumn. We met hunters who were hiding in small shelters and were looking for rabbits. We watched how eagles are floating in air currents. We said "hi" for curious donkeys who were walking freely here and there. It took our last breath to climb down the hill cause after all day legs were like wood chunks and head was spinning from wind, but we still had to come back to the place where we started. The decision was made to reach the road connecting the villages and to rise our thumb. We didn't even understood what's happening cause the very first car took us and after 15 minutes we already reached home (Krapas). After all the day we both agreed that one day we have to come back here again. Basque country is a place to be. P. s. The next day our dear Krapas also took a challenge in the mountains and reached 1100 m heigh. We are going to meet some friends in Lastres.

[todaywearehere]

- Prancūzijos pabaiga - Kiek ironiška, jog šis įrašas atsiras mums jau palikus spotą, bet pamanėme, kad vistiek verta.

Jau beveik savaitė, kaip mes laiką leidžiame Hendaye miestelyje, kuris yra paskutinis taškas Prancūzijos žemėje prieš kertant sieną į Ispaniją. Norint geriau iliustruoti, kaip arti Ispanijos esame, tik pasakysiu, jog jau tris kartus ne savo noru kirtome sieną, ten ir atgal, vien tik norėdami pasiekti vietinį prekybos centrą. Apart viso to, Hendaye yra turbūt niekuo neišsiskiriantis Pietų Prancūzijos pajūrio kurortas, su ilgu smelėtu paplūdimiu, prabangiomis vilomis ir krūvomis tingių poilsiautojų. Tad turbūt kyla klausimas, ką mes čia taip ilgai veikiame, ir vis dar nežinome išvykimo datos. Tai - neįtikėtinai geras oras atslinkęs į šį regioną, kuriuo stebisi net patys vietiniai ir bangos, kurios mus lepina, nei per didelės, nei per mažos. Dėl to, nereikėtų stebėtis kodėl kasdien galima suskaičiuoti iki 100 galvų mirkstančių vandenyje ant lentų. Šis faktorius ir tai, kad naktis leidžiame Triboard parduotuvės parkinge, o ne kur nors ant aukštos uolos su vaizdu į jūrą, vietomis visai nedžiugina. Tačiau kartais reikia aukotis, kad tobulėtumei. Ir Hendaye mums pasirodė, tam tinkama vieta. Bangos čia švelnios, ritasi letai, nemurkdo tavęs, it pašėlusios ir retai perkopia galvos aukštį. Čia mes jaučiames gerai ir drąsiai vandenyje, tad dėl to ir delsiame išvykti. Tiesiog stengiames nekreipti dėmesio į minusus, nes žinome, jog išvykus gali dar ilgai tekti laukti mums tinkamų vietų ir prognozių ir tenkintis tik žiūrėjimu nuo kranto į vietinius skrodžiančius bangas. Išvažiavome su mintimi vis gaudyti vasarą, ir kol jaučiames ją pagavę, norisi ilgiau sedėt vandenyje, o ne ant kranto. P.s. Visgi nuotykių paieškos nugalėjo, nes šį įrašą rašome jau kirtę Pyrėnus iš Asturia regiono Ispanijoje.///

- The end of France- It’s a bit ironic, that this post will be published already after we have left a spot, but we thought that it’s still worth posting.

It’s almost a week as we are staying in a little Hendaye town, which is a last stop in French land before going to Spain. To show you a better picture how close we are to Spain, I’ll just mention that we already have crossed a border not on our will three times just to reach a local supermarket. Putting that aside, Hendaye is probably just another resort of south France with it’s long sandy beach, posh villas and massive amount of lazy beach-goers. So naturally, a question rises, what a hell we are doing here for so long and we still dont have a date of leaving. It’s unbelievably good weather, that stroke this region in a past couple of weeks, even locals are amazed, together with perfect waves, those seduced us. That’s why there is no question, when you see more that 100 heads floating on their boards everyday. This last factor and the fact, that we are spending our nights in the parking of Tribord headquarters, doesn’t always put a smile on our faces. But sometimes you have to sacrifice something in return to improving your skills. And we saw Hendaye as a right place for that. Waves here are mellow, reasonably slow, not holding you for too long and rarely bigger than overhead. At this place we feel good and safe in the water and that’s why we are postponing our departure. We just try not to look at all the cons, because we know after this, there could be a long wait until we’ll be able to find a proper place for us with a right swell. We left Lithuania with an idea of chasing the summer, and until we feel that we caught it - it’s better to be in a water than on a shore.

P.s. However, a hunger for adventure won this time, because we are posting this from Asturias region in Spain after we already crossed the Pyrenees.

[todaywearehere]

- Hossegor - Jau visai nebetoli iki Ispanijos sienos. Mes Hossegor'e. Pagal rašytinius šaltinius, tokius kaip "Lonely Planet" ar "Storm Rider", būtų galima pavadinti šią vietą Europos banglentininkų Meka. Tinkamos pakrantės, tiesiogiai ateinantys swell'ai ir t.t. Taigi, mes čia važiavome trindami rankomis ir laukdami iš toli, lėtai lūžtančių keterų ir tų draugiškų "Hey, dude" pasilabinimų. Dar net neiškėlę kojos iš busiko supratome, kad įvažiavome į širšių lizdą. Nors ir sezono pabaiga, tačiau parkingai sausakimši, miestelis pilnas žmonių, lėtai besiiriančių šaligatviais ir besižvalgančių į parduotuvių vitrinas, o paplūdimiai ir vanduo dar pilnesni. Ore tvyroja ne "Hey, dude" dvasia, o "spring break" paauglių glamūras. Pagalvojome, jog turbūt mes jau per seni šitai vietai arba neturim pakankamai brand'inių marškinėlių. Matyt vietiniams tas persipildymas taip pat įgrisęs, nes pirmą kart išvydome ant sienų užrašus "respect local surfers" ir pirmą kart, nuėję į surf'mokyklą paklausti kur būtų gera vieta pradžiamoksliams, susilaukėme kreivo šyptelėjimo ir sarkastiško atsakymo "Tiesiai prieš akis". Na, ne visur gali būti taip kaip mums tinka. Per daug nesikremtam ir važiuojam toliau link Pirėnų./// - Hossegor - It is not far away until the border of Spain. We are in Hossegor. According to written sources as "Lonely Planet" or "Storm Rider" this place is surfing Mecca of Europe. Suitable shores, straight coming swells makes a good combination. So, we were going there with great expectations of slow breaking waves and those "Hey, dude" greetings. Without even stepping out of the van we understood, that we came into the best of wasps. Despite it is the end of the season all the parkings are stuffed, the town is buzzing with pedestrians, looking through the windows of every shop and water is even more crowded then streets. Instead of "Hey, dude" spirit, air is filled with the glamour of "spring brake" teens. So we thought for our selves: or we are already too old for this place, or we don't have famous brand t-shirts. It looked like locals are also not very happy with all those crowds. For the first time during the trip we saw some writings on walls like "respect local surfers" and for the first time, after we went to the surf school to ask about a good spot for beginners, we got a sarcastic smile and the answer "just in front of you". Not every place can be just as we would like it to be. So, we are not crying over it and moving on towards Pyrenees.

[todaywearehere]

- nosis - Prieš kokį mėnesį sutikome keliautoją, kuris savo bagaže turėjo tūkstančius kilometrų, šimtus nakvynių ant ratų ir užgyventos klajūno patirties. Nenorėjom praleisti progos paklausti patarimo: - Kaip surandate vietas nakvynei ar ilgesniam sustojimui? Jis tiesiog pirštu palietė savo nosį ir tarė: - Reikia sekti ten kur veda tavo nosis. Ir štai, šiandien mes esame čia, kur pušys glosto dangų, vėjas žarsto baltą kopų smėlį ir vandenyno bangos nenuilstamai siekia kranto. p. s. 15/10/14 - teoriškai praėjo pusė mūsų atostogų. Pusė kelionės kurioje žadėjome "pagauti vasarą". Ironiška, bet būtent šiandien sėdime su megztiniais ir danguje laukiame prošvaisčių. /// - nose - Like a month ago we have met a traveler. He had a luggage filled with thousands of kilometers, hundreds of nights slept in his van and lots of gained nomadic experience. We did not want to let go the opportunity of getting an advice, so we asked him: - How do you find places to stay for a night or for a longer time? He just showed his nose with a finger and said: - Fallow your nose. So, today we are here, where wind is swirling in the dunes of white sand, pines are petting the sky and ocean waves are reaching for the shore without having a break. p. s. 15/10/14 - theoretically half of our time on the road is gone. Half of the trip where one of its goals was to chase the summer. Ironically, today we are sitting here with warm sweaters and watching the sky with a hope to see the sun.

[todaywearehere]

- 40 x 2 - Apsistojome šalia miestelio Lacanau. Per šalia jo esančius pušynus vingiuojantys, lyg iš ledo nulieti, dviračių takai suviliojo mus iššūkiui. Vakar sugalvojome nuvažiuoti iki Cap le Ferret esančio už 40 km. 40 km pirmyn ir 40 km atgal pasirodė įveikiamas atstumas plentinukui ir mums, o prognozės be vėjo ir debesų nuteikė optimistiškam minimui iki austrių auginimu ir degustavimu garsėjančios vietos. Numynus į vieną pusę kojos džiaugėsi įveikta distancija, o skonio receptoriai, po makaronų dietos, plojo katučių paragavę ką tik iš įlankos ištrauktų austrių. Pirmoji klaida buvo padaryta, kai neapskaičiavom išvykimo laiko ir miškų keliukais reikėjo grįžti jau tamsoje, o varganos dviračių šviesos vos padėji įmatyti kelio vingius. Skaudžioji klaida buvo padaryta, kai su dideliu pasitikėjimu nutarėm įveikti 80 km, o užpakalis buvo nepasiruošęs siaurai dviračio sėdynei. Bet nepaisant to, kaip Marčius pasakytų: - Ass is sour, but mind is free! /// - 40 x 2 - We are camping next to Lacanau village. The place has butter smooth bike paths going through forests. It seduced us into the challenge. We had an idea to bike to a village Cap le Ferret, which is 40 km from our spot. 40 km forth and 40 km back looked like a reasonable distance for a road bike and for us. More over, an optimistic forecast without a wind and clouds set a good mood for the riding until the place well known for its oyster farming and degustation. After biking one way our legs were happy for handling the distance and our taste buds were clapping hands for going from pasta diet to a haven of oysters, freshly taken out of the peninsula water. Well, first mistake was our bad counting of time so we had to come back during the night in the dark. Poor bike lights were not really helping to see all the curves of the road among the forest trees. Hurtful mistake was our underestimation of 80 km distance. Our butts were not prepared for a narrow bike seats. Despite that, as Martynas would say: - Ass is sour, but mind is free!

[todaywearehere]

- medžioklės sezonas atidarytas - Kaip lietuviai laukia rudens ir su pintinėmis (ar celofaniniais maišeliais) keliauja į mišką rinkti grybų, taip prancūzai laukia atoslūgių ir su auliniais iki kelių maknoja rinkti visokiausių galvakojų ir šliužiakojų. Galima daryti išvadą - visa kas juda prancūzas deda į burną. Nuo uolų surenkamos midijos ar tinkleliais gaudomos krevetės, tai kaip ir įprastas kiekvieno pietų stalo patiekalas. Tie kas netingi su vamzdeliais baksnoja smėlį ir traukia lauk mažas sraiges arba košia smėlį rankiodami visokius moliuskus. Mes pagalvojome, jog taip pat galime susimedžioti sau vakarienę. Pavyko visai neblogai! Grobis nesiruošė bėgti ir slėptis, jis nieko nenujausdamas buvo prikibęs prie pakrančių uolų. Moules au cidre et à la crème. bon appétit /// - open season - Lithuanians are waiting for autumn to come and then going to forests with baskets in their hands. There are bunch of mushrooms waiting for them. French people with the same enthusiasm are waiting for low tides, then putting their legs in the longest boots and going to pick all kind of shellfish through the mud. After what we saw we can make a presumption that everything what moves French are putting in their stomachs. Oysters, mules, shrimps is a casual meal on their table. Those who have more patience are going through the sand and piercing it with a metal tube to trap snails or other kind of things. We had an idea that we also can hunt our dinner. It was rather easy! Our food was not running or hiding anywhere, it was just stuck on the beach rock without an idea that we are coming. Moules au cidre et à la crème. bon appétit

[todaywearehere]

- 12 m/s - šiandien tiek - /// - 12 m/s - today just this -

[todaywearehere]

- Spalis - Šiandien Spalio 4-oji. Martynas pažiūrėjo į kalendorių, susirūpinęs atsisuko į mane ir sako: - Negali būti, ar šiandien jau tikrai Spalis? Nė nepastebėjom prabėgusio pirmojo mėnesio. Atrodo dar tik dabar pradedam perprasti keliavimo subtilybes, dar tik dabar daiktai atranda savo vietas mūsų 5 m2 namuose ir tik dabar dienotvarkė atsistoja į vėžias: atsikeli ryte, po pusryčių susigaudai žemėlapyje kur kita sustojimo vieta, per dieną kažką aplankai arba pasimurkdai tarp bangų ir jau vakarienės metas. Tikriausiai visi esame pastebėję, kad laikas slenka lėtai, kai kažko labai lauki. Atėjus tam metui jis lieka tik akimirksnis, kurį bandome gaivinti prisiminimais. Rugsėjis dabar atrodo tik akimirksnis.///

- October - Today is the 4th of October. Martynas glimpsed at his calendar and asked me with concerned voice: - It can not be truth. Is it October already? It looks like we didn’t notice our first month of the trip. Just now we are starting to understand the rules of traveling, just now all the things are finding their places in our 5 m2 and just now daily routine is getting on track: waking up in the morning, after breakfast looking for a new location in the map, during the day exploring new places or going to play in the water and dinner time is here. I think everyone noticed that feeling when the time goes slow if you are waiting for something. When the moment comes it passes like a glimpse, which we are trying to bring it back in our memories. October was just a glimpse.

[todaywearehere]

- #transporterlove - Mes ieškojom jo ilgai, Buvo dideli vargai. Utenos turgun važiavom, Nes ten gerą deal'ą gavom! Susitiko mūsų akys Ir širdis krūtinėj plakės. Ėmėm "perekūpą" spausti, Nes pradėjome nujausti, Jog ta meilė lyg su vėju Netikėtai atplazdėjo. Žalias stogas, žalios durys, Geltonom akutėm žiūri. Du su puse varikliukas Nepailsdamas vis sukas! Daug gyvenime jau matęs, Vieškeliuose pasikratęs... Jis visiems jums sako: Labas, Mano vardas yra Krapas!

[todaywearehere]

- Pirmasis "spotas" - Po trijų savaičių kelyje atvažiavome į pirmąjį paplūdimį, kuriame gaudomos lūžtančios bangos. Pasiekėme jį jau prietemoje, bet nepaisant to, putojančiose keterose vis dar vyko veiksmas. Pasirodo, to net nežinodami, atsidūrėme populiariausiame Bretagnės surf'inimo taške esančiame netoli Crozon miestelio. Šio savaitgalio prognozės, su daug žadančiu swell'u sutraukė surf'iorų iš viso regiono ir toliau. Per patį potvinį, priskaičiavome apie šimtą vienetų sėdinčių vandenyje tuo pačiu metu. O mes sėdėjome ant kranto, nes kynkos dar per skystos gaudyti 1,8 metro bangas. Ir šiaip dar reikia išmokti jas pagauti. Apsišarvavę kantrybe laukiame atoslūgių, kai bangos nebe tokios piktos ir ateina laikas ančiukams lysti į vandenį pasiturkšti su purslais./// - the first "spot" - After three weeks on the road we reached the first beach, where people are trying to catch breaking waves. Water is full of action until the dawn. We were not aware of the fact, that it is the most popular spot of Brittany (not far from Crozon village). Prognoses for this weekend were promising a nice swell and surfers came here from all Brittany and even more distant regions. We were counting boards in water during the peak of tide and decided that it should be around 100 units or more at one time. We were sitting on the hill while counting, cause 1.8m waves are too scary for our "newbie" level. But low tide comes and then water is more forgiving. This is the time when young ducks are going to play with white water.

[todaywearehere]

- Bretagne - Atvažiavom čia sekmadienį. Šis regionas pasitiko mus vyraujančiu šiaurės vėju, kuris per dieną nualina veidą ir tarp uolėtų stačių pakrančių įsispraudusiais geltono smėlio paplūdymiais. Vos tik suradę pirmos nakvynės vietą nusprendėm nužingsniuoti iki artimiausios keteros ir apžvalgyti teritoriją. Išaušo metas kai reikėjo traukti iš po lovos žygio batus, nes kitaip buvo galima nusilaužti kokią koją ar sprandą ( sprandą reikia ypatingai saugoti, nes kaip žinia kai jis nulūžta, tai jokios kojos nebesvarbu). Iki šiol šiaurės Bretagne negaili gražių vaizdų, bet sunku rasti kaip iki jų privažiuoti, vis kokia vilaitė su privačia teritorija pastoja kelią. Būtent dėl šios priežasties iki išnaktų ieškojom nakvynės vietos. Dar morališkai nepasiruošėm mokėti už mašinų stovyklavietę, tad blaškėmės iki paskutinio atodūsio. Prisišvartavom ant kažkokio tai iškyšulio, kur vėjas talžo busiko šonus, o ženklai sako, jog nakvoti čia nevalia. Nuovargis drumzčia smegenis ir jei ne Martyno įstabi vakarienė su marinuotais naminiais agurkais, tas pirmadienis būtų užsitarnavęs blogą reputaciją. Sudie, juodasis pirmadieni! ///

- Brittany - We arrived to Brittany on Sunday. The region met us with north winds who are biting faces all day long. Also it strikes with small, golden sand beaches stuck among sharp rocks. After finding a place for the first night in Brittany, we decided to walk until the closest rock peak and to look around. The time came when hiking shoes had to be taken out of the closet other vice there was a high possibility to break a leg or a neck. Until now the north part of Brittany is sharing with us its beautiful sights, just unfortunately it is hard to reach them. Private villas are erected along the coast and a lot of fences are blocking our roads. Yesterday, to find a sleeping spot was quite hard task and night time was coming fast. We were still not mentally ready to pay for a camping place so the fight with private territories went until the dark. And now we rest on some kind of cliff where winds are hitting sides of the van and road signs are forbidding to stay over night. Tired heads are not thinking straight anymore and if not a warm dinner which Martynas was making with home made pickles, this Monday would be earning a bad reputation. Goodbye, black Monday!

[todaywearehere]

Pirmoji mūsų Krapo popa. Pasikračius per kaimelių keliukus supyko dusliarka ir sulūžo per puse. Ieškojom ilgai vietinio garažo ir radom dėdulę svarščiką, kuris sutiko Krapą pagydyti. Dėdulė naudojo tik du mums suprantamus žodžius: "ok" ir "kaput". Beje "kaput" skambėjo bauginančiai dažnai. Nepaisant to, po trijų valandų intensyvaus darbo skylės buvo užlopytos, o Martynas įgijo "Dešiniosios Rankos" automechaniko laipsnį. P.s. ( Jau galvojau reikės tęsti kelionę vienai, o Martynas liks prie "renuškiu" ir "pežuku" krapštytis)/// Krapas got his first injury. After rolling through village roads the exhaust pipe got angry and broke into two parts. We were looking for a local garage and after half of the day we found le professional welder, who agreed to cure Krapas. The dude was using just two words we were able to understand: "ok" & "kaput". Btw "kaput" he used quite often. Despite that, after three hours of intense work all holes were fixed and Martynas got a degree of "Right Hand" auto technician. P.s. At one point I thought Martynas is staying for this job opportunity and I have to continue this journey alone.

[todaywearehere]

Labas Normandija! Dramatiškai atsiveriantys skardžiai ir uolų viršūnėse nenurimstantys vėjai, miesteliai su siauromis gatvelėmis ir šimtamečiais pasakų namukais. Aišku nepamirškim sidro - čia jo namai! Kiekvienas save gerbiantis Normandietis vyno taurę iškeis į švelniai putojantį ir obuoliais kvepiantį sidrą arba Calvados'ą. Vienas iš sustojimo taškų buvo Étretat miestelis. Ši vieta garsėja kaip turtingųjų Paryžiečių kurortas ir jau nuo 19'ojo amžiaus apstatyta ekstravagantiškomis vilaitėmis. Tokioje vietoje susirasti nemokamą stovėjimo aikštelę - darbas ne iš lengvųjų. Nepaisant to Krapas miegojo karvių ir švyturio prieglobstyje./// Hello Normandy! Dramatic coastline and wild winds, small villages and hundred years old houses reminding fairy tales. Lets not forget sider! Every self respecting Normandian will exchange a glass of vine in to a soft sparkled apple cider or Calvados (apple taste brandy). One of stopping points was Étretat village. This place is famous from 19th century when fashionable Parisians started to build their extravagant summer villas. To find a free parking it is not an easy job in places like this. Despite that our Krapas was sleeping in a supervision of cows and a lighthouse.

[todaywearehere]

Su ratais į jūra! Marozai ir Prancūzijoj marozai.