Klubas Apvalutės.Lt

Įkūrėja ir vadovė - Marija Duobaitė

[apvalutes-blog]

Apie tikslus

Pastaruoju metu vis dažniau grįžtu prie minties, kad visi bandymai struktūrizuoti savo gyvenimą, kelti tikslus ir jų siekti trukdo ar net neleidžia mėgautis gyvenimu. Kol eini tikslo siekimo keliu ir matai prieky tik tikslą (norimą ar būtiną - nesvarbu), nebematai nieko aplinkui. O gyvenimas tuo tarpu siūlo tiek daug įvairių kelių, būdų, alternatyvų. Kaip besuktum, mano nuomone, gyvenimas yra duotas gyventi. O ne skaičiuoti, kiek tikslų pasiekei.

Žinoma. Tai labai individualūs dalykai. Aš esu toks žmogus, kuriam visi iškelti tikslai tik trukdo. Be abejo, yra tokių žmonių, kurie negali gyventi be struktūrizuoto gyvenimo ir be tikslų.

Pažinkim tiesiog save ir mėgaukimės gyvenimu. Bendrų visiems tinkamų taisyklių tiesiog nėra!

[apvalutes-blog]

Kas, jeigu...

Norime su  jumis pasidalinti įdomiu sapnu. Kas žino, gal tai taps vieną dieną realybe?

Įsivaizduokite, jeigu grožio etalonu vieną dieną taptų apvalių formų moterys. Pagalvokite, kaip pasikeistų grožio industrija ir siūlomos prekės, procedūros?

Mergina su mumis pasidalino sapnu, kad rinkoje populiarėja guminiai apvalias formas sukuriantys priedai... skirti ne tik klijuoti ant krūtinės, bet ant rankų, kojų, pilvo, užpakalio ir t.t. Įdomiai skamba, bet jeigu pasaulyje dominuotų toks grožio kultas, tokių guminių priedų gamintojai taptų milijonieriais.

 Mūsų pasaulyje diktuojami grožio standartai iškraipo žmonijos mąstymą ir suvokimą. Keista, kaip kažkokie protu nesuvokiami tarpai tarp kojų, itin plonas liemuo, krūtinės ar užpakalio super dydžiai formuoja mūsų suvokimą. Regis dar prieš keletą metų didelių formų užpakaliukai buvo laikomi „storumu“. Šiandien jau tai vadinama brazilišku užpakaliuku, o rinkoje egzistuoja visokie gaminiai bei procedūros, kaip dirbtinai sukurti tokį efektą.

Štai tik keletas pavyzdžių:

http://www.alibaba.com/product-detail/Silicone-Panties-Silicon-Gel-Padded-Pants_60068138035.html

http://www.ebay.com/itm/New-SEXY-BEIGE-Silicone-Padded-BUTT-ENHANCER-SHAPER-BOOTY-POP-BOOSTER-PANTY-Sz-M-/390914075532

http://m.aliexpress.com/item/32362778217.html

http://www.khanplasticsurgery.com/bigger-better-brazilian-buttlift-exposed/

http://buttliftbrazilian.com/

http://www.innovationsmedical.com/brazilian-butt-thread-lift-frequently-asked-questions/

http://www.ebay.com/itm/SEXY-BRAZILIAN-BUTT-LIFT-Body-Shaper-Lifter-Panty-Booty-Enhancer-Booster-Girdle-/361237976092

http://paciupk.lt/deals/deal-1736-silikoniniai-ideklai-i-liemenele-bust-up-cups

http://m.dhgate.com/product/breast-pump-enlarge-with-twin-cups-new-design/228713332.html

http://athleticduo.com/gyvenimas/tiesa-apie-korsetus-liemens-formavimui/

[apvalutes-blog]

[apvalutes-blog]

[apvalutes-blog]

Ar tikrai neturime pasirinkimo?

Įsitikinimas, kad neturime kito pasirinkimo, priveda mus prie primestinio gyvenimo. Palaipsniui vis sutikdami priimti mums primetamą gyvenimo būdą, gyvenimo madą ar aistrą, nejučia pradedame gyventi „svetimą“ gyvenimą. O vėliau atsitokėję, kad kažkas ne taip, mūsų mintys pakrypsta viena ar kita linkme. Vieni pradeda galvoti, kad jau nieko nebegali padaryti ir priima „svetimą“ gyvenimo būdą kaip likimo nulemtą. O kiti supratę, kad kažką gyvenime praleido, pradeda gilintis į filosofinius klausimus „kas aš?“ ir „kokia gyvenimo prasmė?“. Savęs paieškos tampa gyvenimo būdu. Ir vėl gi, nuolat gilinantis į save ir ieškodami savęs prarandame gyvenimo malonumą, nes gyvename ne realybėje, o mintyse. Jei mintys niekada netampa veiksmu, gyvenimas lekia pro šalį. Kasdien praleidžiame daug įvairių galimybių. Netapti primestinio gyvenimo auka arba nustoti nuolat gyventi „savęs paieškomis“ tikrai galima. Tereikia aiškiai suprasti kas tau yra malonu ir ką gali padaryti dėl savęs. Neįstringant savose mintyse ir nuolat stebint aplinką, savaime pradedame naudotis kiekviena galimybe, džiaugtis bendravimu ir pradedame pastebėti, įvertinti ir džiaugtis paprastais dalykais.

[apvalutes-blog]

Merginos, tos, kurios lankosi sporto klube ir prašo trenerių sudaryti mitybos planą. Būkite atsargios!

Viena mano pažįstama jau metus sportuoja (labai ja didžiuojuos), ir žinoma, visai neseniai sugalvojo laikytis taisyklingos mitybos principų. Kadangi ji neturi jokių sveikos mitybos pagrindų, nutarė paprašyti trenerio pagalbos. Ir žinoma, jis jai „padėjo“. Parengė, o gal kur turėjo, 1 dienos mitybos planą, kurio santykis 20 proc. angliavandenių, 60 proc. baltymų ir 20 proc. riebalų. Dienos kaloringumas vos 1100 kcal. Kur čia problema? Mūsų dienos norma (apvalučių) nieko nedarant yra 2500 kcal, jei sportuoji, šis skaičius kiek auga. Tad jei nori lieknėti, pradžiai reiktų 2000 kcal, vėliau vis mažinti, bet ne mažiau nei 1500 kcal. Kodėl? Nes 1200 kcal yra žemiausia riba, nuo kurios lėtėja medžiagų apykaita. O jai sulėtėjus, pagreitinti ją bus itin sudėtinga. Na, antra, laikytis tokio santykio 20x60x20 yra nuodėmė ir pražūtis organizmui. Pirmiausia, sveikas racionas, kai angliavandenių (sveikųjų, t.y. ruginė duona, košės, daržovės ir pan.) sudaro ne mažiau 50 proc. viso raciono. Baltymų turėtų būti 30 proc., riebalų – 20 proc. Jeigu vartojama per daug baltymų, inkstai nesusidoroja – ir tai tiesus kelias link daugelio inkstų ir kt. organų susirgimų. Mano įžvalgomis remiantis, galiu teigti, kad šis pasiūlytas mitybos planas skirtas fitneso mergaitėms, kurios ruošiasi varžybomis (ir tai, kcal skaičius per mažas). Ruošiantis fitneso varžyboms išties laikosi tokios sudėties (proporcijų) dietų, bet tai joms kainuoja labai daug sveikatos. Be to, jos žino ką daro ir žino, kaip atsistatyti. O tokioms moterims kaip mano pažįstama, išvis draudžiama net rodyti tokius mitybos planus. Dar viena itin didelė tokio mitybos plano problema, kad angliavandeniai būtini energijai. Be jų, skaudės galvą, organizmas patirs didžiulį „badą“ bei pradės regzti apgaulės planus, kaip jus priversti prisivalgyti. Kas laikėsi mono dietų ar mažo kaloringumo dietų, tikrai supras apie ką rašau. Be to, angliavandeniai svarbūs visoms organizmo funkcijoms palaikyti. Na, ir pabaigai, kasdienė mityba privalo būti vis kitokia, bet išlaikant tas pačias angliavandenių, baltymų, riebalų proporcijas. Tad jei jums parengė vienos dienos planą – sunerimkite.

[apvalutes-blog]

Patarimai kovojant su migrena

http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/merginos-istorija-kovoju-su-liga-20-metu-ir-zinau-ka-patarti-kitiems.d?id=69396744

[apvalutes-blog]

Vyras santykiuose

Verta pamatyti:

https://www.facebook.com/m.duoba/

[apvalutes-blog]

Dietos, dietos, dietos...

Uhhhh... kiek daug visokios informacijos (ypač paskutiniu metu), kuri skatina laikytis įvairiausių dietų, pasakoja apie maisto produktų žalą, dar pridedam visokiausią informaciją apie vegetarizmą ir veganizmą, galiausiai žaliavalgystę. Plius įvairūs stulbinantys sporto patarimai, kaip per mėnesį sutvirtinti kūną ir atsikratyti pilvo. Ir visi pasakoja apie stebuklingus greitus receptus. Žodžiu.... velniop visą šią nesąmonę. Kas svarbu - įsiklausyti į savo kūną. Jei jauti, kad negerai jauties pavalgius riebiai, tai kam valgyti? Arba jei jauti, kad negera būna nuo košių, taip kam jas valgyti? O gal visiškai patinka būti apvalute ir mėgaujies savo kūnu (o tokių irgi yra nemažai smile jaustukas, tad kam keistis? Na, o jei sveikata svarbi, tai manau atitinkamai visos mes ir žinome, ką daryti. Tad nėra čia ko sukti galvą ir išbandyti vis naujus ir naujus metodus. Juk jei norim sveikiau gyventi, mes ir gyvensime. O jei norėsim sportuoti, tai taip ir darysime. Tad ir TAU linkiu daryti tai, ko TU nori šią akimirką ir neapgaudinėk savęs, kam?

[apvalutes-blog]

Labai teisingos mintys!

Viskas kas yra svarbiausia - tai ši diena. Tikslai ir svajonės - jos reikalingos. Tačiau jei nuolat gyveni svajose, praleidi kasdienybės džiaugsmą. Arba jei nuolat gyveni mintimis, kad tuoj kas nors nutiks, užprogramuoji save gyventi tose neigiamose emocijose, lyg tas nemalonus įvykis vyktų nuolat (nors jis tėra tik mūsų galvose). O štai užsibrėžti tikslai dažniausiai užprogramuoja nepasitenkinimą kasdienybėje, nes juk tikslų pasiekimas yra kažkur ateityje.

Mūsų planus visada pakoreguoja gyvenimas bei ši diena. Todėl šios dienos rėmuose gali kažką padaryti siekiant tikslų, bet visad išlikti lanksčiu ir besidžiaugiančiu gyvenimu.

https://www.facebook.com/vikalias/posts/1586895591635349

[apvalutes-blog]

“Tobulėjimo” panacėja

Pastaraisiais metais visur kur tik pasisuksi, siūlomi įvairūs mokymosi, tobulėjimo kursai, seminarai. Leidyklos vis dažniau leidžia įvairias knygas tobulėjimo tematika. Informaciniuose šaltiniuose gausu straipsnių ir video seminarų šia tema. Visa ši „tobulėjimo“ panacėja siūloma žmonėms kaip išsigelbėjimas nuo visų užgriuvusių problemų.

Mums visi nuolat kala į galvą: ne taip mąstai, ne taip galvoji, ne taip vertini save, ne taip maitiniesi, ne taip augini vaikus, ne taip dirbi ir apskritai, ne taip gyveni. Kyla tik vienas klausimas, o kas yra teisinga?

Pasaulyje yra tiek daug įvairių žmonių, įvairių asmenybių su savo suformuota pasaulėžiūra, patirtimi ir nuomone. Būtent požiūrių įvairumas ir netobulumas paverčia mus  unikaliomis asmenybėmis. O kas gi svarbiausia?

Mano asmenine nuomone, svarbiausia, pažinti ir suprasti save. Suprasti, ko išties norime ir kur einame, bei leisti sau mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka. Nesvarbu, ar eini gatve ar dirbi nuobodų darbą, kiekviename kūno  judesyje galima įžvelgti kažką prasmingo ir stebuklingo. Įkvėpus gryno oro, išėjus pasivaikščioti ar apkabinus mylimą žmogų – kas gali būti nuostabesnio už tai būtent tą akimirką?

Netikite? Pabandykite įsisąmoninti ir pasinerti į tą pojūtį, kurį tuo metu išgyvenate? Pavyzdžiui, plaunant indus pajausti, kaip rankomis teka vanduo, kokį jausmą jaučiate, kokius judesius atliekate. Arba einant gatve pajausti kiekvieną kūno judesį, kiekvieno žingsnio judesį, vėją, orą, aplinką... Gal patirtsite kažką naujo ir nuostabaus?!

Mylėti viską ką darai – menas ir gyvenimo laimės šaltinis. Gal verta pabandyti?

[apvalutes-blog]

[apvalutes-blog]

Priklausomybė... nuo saldumynų

Prisiminus 2014 metų sausį...

2014-01-16 Vakaras Saldumynų istorija

Paskutiniu metu aiškiai suvokiau, kad turiu didelę priklausomybę nuo saldumynų. Labai daug kartų bandyta apriboti save nuo jų. Nevalgyti jų visai arba mažesniais kiekiais, arba tik tam tikrom dienom. Tačiau kiekvienas toks bandymas baigdavosi dar didesniu noru valgyti dar daugiau saldumynų. Ir tai užburtas ratas... Kuo daugiau riboji save, tuo daugiau jų nori valgyti. Priėjau net iki tokios stadijos, kad kiekvieną rytą vos atsibudus pagalvoju apie saldainius... Ir po to visos dienos bėgyje visur matau tik saldumynus. Ir tai tikrai varo iš proto. Aš bijau valgyti saldumynus prie žmonių. Jaučiu didžiulę kaltę juos valgydama. Ir man juos gėda valgyti net prie mylimų žmonių. Tai tokia sudėtinga priklausomybė. Įdomu tai, kad labai labai daug metų aš net nesugebėjau to pripažinti sau. Ir vis galvojau, kad tikrai neesu priklausoma nuo jų. Bet realybė tokia... kad mano priklausomybė viršija visas ribas.

Taigi... draugas pasiūlė eksperimentą. Pripirkti visus mano mėgstamus saldumynus kiek tik noriu ir kokių noriu, bei savęs neriboti. Ir aš sutikau... Iš pradžių buvo panika, baimė pripažinti, baimė apskritai dėl visko... Po to kai nuėjom į parduotuvę ir aš pajutau tą laisvę, kad galiu nusipirkti visokių saldumynų, kokių tik aš geidžiu. Ir prasidėjo... aš konkrečiai žinojau kur eiti, ir ko aš noriu. Prisipirkau visko už 108 Lt. Ir tai ledai, zefyriniai šokoladukai, įvairūs saldainiai, sausainiai, kremai ir t.t. Viskas viskas, ko aš labai geidžiu ir ko pastoviai noriu.

Kai dėjau ant prekystalio visa tai, jaučiau labai permainingus jausmus. Norėjau kuo greičiau visa tai suvalgyti ir tuo pačiu jaučiau didžiulę gėdą. Neapsakomą gėdą, kad aš visą tai valgysiu.  Bet po to kai sukroviau viską į didžiulę maišą ir jis buvo tikrai labai sunkus, aš džiaugiausi, kad dabar valgysiu visko tiek kiek norėsiu. Pagaliau kai ėjau namo nešdama visą tą gėrį, aš atsiminiau vaikystę... kai vogdavau saldumynus paslapčia, nes jų niekada neduodavo ir nebūdavo namuose. Bet jie visada būdavo paslėpti kažkur. Ir aš visur juos rasdavau... specialiai ieškojau, slėpiau ir valgiau paslapčia. Ir visa tai tęsėsi visą mano gyvenimą. Net paauglystėj mama sakydavo, kad aš esu saldumynų ekspertė, nes esu išragavusi visus saldumynus, kokie tik yra parduotuvėse. Ir aš tada nesuprasdavau kodėl, nes man atrodė, kad aš jų neperku ir nevalgau.

Taigi, atnešus viską namo aš išdėliojau juos visus ir pamačiau, kokia tai gausybė... Ir aš visa tai valgysiu. Norėjau pulti iškart viską valgyti. Mano akys norėjo visko, nežinojau netgi nuo ko pradėti. Ir aš pradėjau... bandelė, sausainis, pyragėlis, ledai.... Hm... regis viskas, jau nebesinori. Bet čia apsisukus jaučiu, kad vėl noriu. Dabar rašau ir jau galvoju, ko aš dar noriu. Ilgasis saldumynų savaitgalis prasideda...

***

Prabėgo jau  2 metai, o manoji problema sugrįžo. Gal jau nebe problema, o aiškus suvokimas, kad visgi reikia kažką keisti. O pokyčių priežastys šios:

1) jaučiu nuolatinę melancholinę nuotaiką

2) jaučiu nuolatinį mieguistumą, nepadeda nei sportas, nei visavertė mityba (jeigu atmetus saldumynus)

3) jaučiu nepasitenkinimą tuo ką darau ir apskritai menką norą kažką daryti

4) po truputi apatija užvaldo visas gyvenimo sferas ir tai verčia labai suabejoti gyvenimo kokybe

5) džiaugsmas, kurį suteikia saldumynai, sparčiai mažėja; turbūt ir pasitenkinimo iš to nėra jau tiek ir daug

6) nuolatinis mąstymas “ką gi skanaus nusipirkti” išvargina ir dėl to nebegali džiaugstis maloniais gyvenimo momentais (užvaldo manija)

7) norisi aktyviai gyventi, o nuolatinis mieguistumas, galvos svaigimai ir apatija neleidžia aktyviau užsiimti norima veikla

8) visgi suvokiu, kad gyvenimo džiaugsmas priklauso ne nuo saldumynų, o nuo požiūrio į gyvenimą

9) nepaisant visko, visiškai savęs riboti nevalia; juk galima tiesiog saldumynus paversti šventiniu ritualu ir juos valgyti itin retai - kaip per šventes :) malonumas būtų dešimteriopai didesnis

10) pasiskaičiau apie cukraus poveikį organizmui, ir mane išties gąsdina prasidėję pokyčiai mano gyvenime... o man juk itin svarbi sveikata

Sunku prisipažinti, turint priklausomybę arba priklausomybių. Tačiau sveikas požiūris į save pačią ir savo įpročius gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę.

[apvalutes-blog]

Kokia tavoji nuomonė?

Ar ir jūs manote, kad gyvenime reikia daryti viską taip, kaip visi, ir atrodyti taip, kaip visi. Ar taip pat manote, kad sėkminga moteris yra ta, kuri turi vyrą, vaikus, gerai apmokamą darbą, automobilį, namą (butą), nuolat keliaujanti, skaitanti knygas, besilankanti sporto salėje ir grožio salonuose, susitikinėjanti su draugėmis, organizuojanti vakarėlius bei labdaros renginius, būtinai liekno sudėjimo ir visa kvepianti brangiausiais kvepalais, apsirengusi brangiais vardiniais drabužiais, būtinai su gausiu makiažu?

Mes dažnai turbūt net nesusimąstome, jog yra moterų, kurioms nerūpi automobilis ir nuosavas būstas, ir kuri mėgaujasi tiesiog galimybe nuomotis būstą ten kur ji nori, o vietoj automobilio daug vaikščioti? Arba, kad yra moterų, kurios vietoj vaikų auginimo pasirenka nuolat keliauti be jokių patogumų arba užsiimti savu verslu ar kita veikla? Arba, kad yra tokių moterų, kurios mieliau renkasi tarnystę dievui ar savanorystei? O gal moteris nori gyventi paprastą gyvenimą, dirbti kasininke ir mėgautis kasdiene ramybe? Juk visi norime turėti galimybę rinktis ir būti suprasti, tad kodėl niekaip nesugebame priimti kitų žmonių pasirinkimo?

Tam, kad nekalbėtume apie patyčių problemas vaikų tarpe, suaugusieji irgi turėtų mokytis tolerancijos ir supratingumo.

[apvalutes-blog]

Kaip įsimylėti?

Nuolat domiuosi įvairia psichologinio turinio literatūra. Tai tarsi mano hobis, kuris vis dažniau skatina sužinoti kažką naujo ir išbandyti savo gyvenime.

Pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau mane pasiekia informacija, kad meilės jausmą galima valdyti. O kas įdomiausia, kad gana paprastai galima pamilti bet kurį žmogų (netgi mums itin nemalonų). Žinoma, tai tinka ne tik norint pamilti kitą žmogų, bet ir save. Tad noriu pasidalinti šiuo metodu. Galbūt jis padėtų suprasti, jog ir „širdies reikalus“ galima valdyti. Tada juk dingtų nuolatinis pasiteisinimas „širdžiai neįsakysi“. Sudominau? Tad skaitykite toliau.

Trumpai meilės jausmas susijęs su pripratimu arba įpročiu. Pripratimą skatina nuolatinis dažnai pasikartojantis veiksmas. Tad jeigu norite pamilti žmogų, paprasčiausia, ką galite padaryti, tai paimti jo nuotrauką (geriausia, kad gerai matytųsi akys) ir kokius 10 minučių žiūrėti į šią nuotrauką ieškant tų dalykų, kurie jums patiktų. Suradę bent vieną dalyką nuolat galvokite ir žavėkitės, kaip jums patinka pvz. akys, burna, oda, plaukai ar bet koks kitas bruožas. Tada kitą dieną pakartokite šį veiksmą vėl. Ir taip ištisai bent savaitę. Aš jums galiu garantuoti, kad po savaitės jūs tą žmogų jau pradėsite įsimylėti. O jeigu nuolat kartosi savo mintyse gražius jums patinkančius dalykus galvojant apie jį, jūs šį žmogų pamilsite. Jis taps jums artimas ir brangus, užsimegs ryšys.

Tik noriu jus įspėti, nebandykite šio dalyko su jums abejingais žmonėmis. Kam pamilti jums abejingą žmogų, jeigu atsako nesulauksite. Geriausia būtų tai bandyti daryti tuo metu, kai jums rodoma simpatija, o jūsų širdis nerodo jokio atsako. Pvz. dažnai girdžiu „jis nuostabus, gražus, protingas, bet kažko trūksta“. Tad šiuo atveju šis metodas idealiai tinka sukurti stiprų ryšį su tuo žmogumi, kuris jumis žavisi, ir tikrai tokiu atveju sukursite stiprius santykius. Savaime įsiliepsnoję jausmai dažniausiai greitai ir užgesta, o jei išmoksti pamilti ir išlaikyti šį jausmą, tikrai užtikrinsi tvirtą ryšį.

Na, ir jeigu labai įdomu, tą patį galima išbandyti ir su savimi. Tik reikėtų žiūrėti į savo pačios nuotrauką. Profilaktikai tai reikėtų daryti visiems, ir tai visiškai nereiškia, jog tapsi narciziška asmenybe.

Ir dar vienas ypatingai svarbus dalykas. Meilės jausmas - tai greičiau sąmoningas įsipareigojimas. Turi pats būti pasiruošęs priimti santykį, priimti kitą žmogų be jokių sąlygų ir išlygų, būti pasiruošusiam kompromisams. Tiesiogiai, tai  savyje supratimas, kad su tuo žmogumi būsiu kas benutiktų (žinoma, sveiko proto ribose). Gaila, kad kito žmogaus besąlygiškas priėmimas yra daug sudėtingesnis nei įsimylėjimo jausmas. Be kita ko, jausmai toks kintantis dalykas, kad turbūt verčiau vadovautis logika ir realiomis žmogaus savybėmis.

[apvalutes-blog]

Kur mes skubame?

Atsikeli ryte, vos pramerki akis, ir galvą užpildo milijonai minčių, ką dar reik padaryti ir kiek visko suspėti. Tada greitai šoki iš lovos: kava, pusryčiai (jei spėji), tualeto ritualai, vaikų ir savęs paruošimas... Ir taip toliau. Net nežiūrint į tai, turi vaikų ar ne, vis vien ryte nuolat leki leki leki, kad tik nepavėluoti. Nuleki į darbą ir čia visiškas chaosas: visi spaudžia „greičiau greičiau“, nebespėji net pagalvoti apie savo norus/poreikius. Turbūt net ir pavalgyt ar vandens atsigerti nėra kada. Ir taip iki vakaro. Tada skubi namo... kad nepapulti į kamščius, arba dirbi kol kamščiai baigiasi. Tada daugybė visokių kitokių reikalų. Ir vakare atsiguli į lovą, o mintys vis dar sukasi ir sukasi. Chaosas... kas ką spėjo ar nespėjo. Turbūt dažniausiai nespėjo. Gerai jei pavyksta užmigta. Daugumai turbūt nepavyksta... ir taip tos mintys kankina dar ir naktį. O rytą... rytą viskas prasideda iš naujo. Mus nuolat kažkas spaudžia: pareigos, atsakomybės, reikalai, darbai, žmonės... o kartais atrodo, kad visam pasauliui esam kažką skolingi. Ir mes vis lekiam ir lekiam, tik dažnai patys nežinom kur ir kuria kryptimi. O kai staiga gyvenimas mus priverčia sustoti (kartais tai būna priverstinis sustojimas dėl ligų ar pan.), pradedam save griaužti: juk tiek daug reikia padaryti, o tu čia tinginiauji. Turbūt pažįstamas jausmas. Tikrai yra ir tokių žmonių, kurie net savaitgalį negali sau leisti ilgiau pamiegoti ar tiesiog patinginiauti. Juk reikia tiek daug visko padaryti. Tik... ar nenuplauti indai tikrai sugriautų gyvenimą? O pavėlavimas 10 min. ar tikrai pakenktų darbui? Argi savaitgalis su savimi ar mylimaisiais tikrai pakenktų jūsų tikslams? Greičiausiai net ir padėtų. Nes juk visi žino, kad reikalai daug greičiau juda tada, kai esame pailsėję ir pozityviai nusiteikę. Šiandien trečiadienis, ir labai tikiuosi, kad vakare sugrįžę namo, bent pusvalandį praleisite su savimi ar mylimaisiais tiesiog nieko neveikdami.

Pabaigai noriu jums parekomenduoti filmą “Laiko tiltas”, kuris galbūt pakeistų požiūrį į amžiną lekimą nežinia kur ir į kurią pusę http://www.filmai.in/22792-laiko-tiltas-about-time-2013.html

[apvalutes-blog]

Minčių vizualizacija: klaidos

Turbūt tikrai esate girdėję apie minčių vizualizaciją, svajonių įgyvendinimo pritraukimą ir pan. Neseniai išgirdau vieną intriguojančią istoriją, kaip mergina vienu metu svajojo apie kelis dalykus. Pirmoje svajonėje ji save regėjo gyvenančią gražioje sodyboje su mylimu blondinu vyru. Antroje svajonėje ji save matė name prie jūros, tačiau gyvenančią jame vieną. Mergina labai domėjosi, kaip pritraukti svajonių realizavimą bei kiek įmanoma vizualizavo savo šias dvi svajones. Po kurio laiko jai pasiūlė pažiūrėti įdomų serialą. Pradėjus žiūrėti rekomenduotą serialą, mergina suprato, jog žiūri į savo svajonę. Seriale viskas buvo lygiai taip, kaip ji įsivaizdavo. Iš pradžių serialo herojė gyveno su mylimu blondinu vyru gražiame name, vėliau šis mirė ir ji persikėlė į namą prie jūros. Štai visata išpildė taip norėtas svajones, tačiau ne jos gyvenime. Panagrinėjus galima atrasti keletą vizualizacijos klaidų, kaip manote, kokios jos?

Akivaizdu, jos mergina svajojo apie visiškai priešingus dalykus. Negalima vienu metu turėti vyrą ir jo neturėti ar vienu metu gyventi keliuose namuose skirtingose vietose. Visata pildo mūsų logiškus norus bei tokius, kurių siekiame patys kasdieniniame gyvenime bei kuriuos aiškiai suvokiame. Pavyzdžiui, juk negalima norėti būti puikia rūpestinga mama, kuri viską pati gamina ir yra puiki namų šeimininke ir karjeriste. Juk tai nesuderinami dalykai. Tačiau daugelis mūsų būtent to ir nori. Svajoja važinėti po užsienį, daug uždirbti, neišlysti iš darbo susitikimų bei būti visada su vaiku. Tiek svajonės, tiek mūsų norai tiek mūsų gyvenime viskas turi būti logiška. Reikia pačiam nuspręsti, kas tu esi ir ko tikrai nori. Nes neįmanoma suderinti skirtingų dalykų. Jeigu nori būti rūpestinga mama, tad atitinkamai privalai susitaikyti su tam tikrais dalykais. Jei nori būti kieta karjeriste, irgi turi priimti su tuo susijusias pasekmes. Tad svajokime, mėgaukimės gyvenimu ir neklaidinkime nei savęs nei likimo! Visata mums padės, jei patys sau padėsime.