Kalvystė Lietuvoje
Kalvystės menas Lietuvoje gyvuoja nuo senų senovės. Pirmaisiais oficialiais dokumentais, kuriuose paminėta kalvystė Lietuvoje yra laikomi Gedimino laiškai siųsti Europos amatininkams. Visgi iš randamų iškasenų yra žinoma, kad geležis mūsų šalyje buvo apdirbama ir gerokai seniau. Istorikai mano, kad pirmieji kalviai mūsų šalies teritorijoje įsikūrė apie V amžiuje prieš Kristų. Taigi, kaip jau galėjote suprasti, šiame straipsnyje pasakosiu apie geležies apdirbimo ir kalvystės raidą Lietuvoje.
Visiems yra žinoma, kad Lietuvoje nėra randama iškastinė geležies ruda, taigi nuo senovės šis metalas buvo labai brangus, įvežamas tik iš kaimyninių šalių. Geležį atgabendavo pirkliai. Šis metalas buvo naudojamas labai atsakingai ir taupiai: ginklų ir buities įrankių gamyboje.
Svarbu paminėti, kad maždaug I amžiuje po Kristaus mūsų protėviai baltai išmoko geležį išgauti iš taip vadinamos balų rudos. Dažnai ši randama upių ir ežerų krantuose ar kitose nuolatos vandens drėkinamose vietose. Mūsų teritorijoje geležies amžiaus laikotarpiu buvo naudojama būtent balų ruda. Geležies gamyba iš balų rudos buvo ilgas ir varginantis procesas. Ruda buvo kasama vasarą, vėliau šią reikėdavo perplauti, išdžiovinti, susmulkinti ir atėjus vėlyvam rudeniui ar žiemai buvo galima pradėti rudą lydyti ir išgauti geležį. Taigi nepaisant to, kad visgi geležies buvo išgaunama ir mūsų teritorijoje šios gavybos kiekiai buvo per maži ir nepatenkino paklausos.
Lietuvoje gana anksti dar geležies amžiuje atsirado pirmosios specialios lydymo krosnys su tuometinėmis dumplėmis. Specialios krosnys buvo statomos iš akmenų, o tarpai užglaistomi storu molio sluoksniu (retais atvejais krosnys buvo statomos vien tik iš molio). Priešingose krosnies pusėse buvo paliekamos arba iškertamos specialios angos, per vieną buvo įtraukiamas oras, o prie kitos buvo taisomos specialios dumplės. Paprastai tokiose krosnyse temperatūra pakildavo iki 1000 – 1200 laipsnių Celsijaus, maždaug tokia temperatūra ir yra reikalingi išlydyti geležiai. Kaip jau minėjau iš gauto lydinio buvo kalami, ginklai ir kiti metalo gaminiai.
Norint apdirbti geležį reikalinga labai aukšta temperatūra, tik įkaitęs metalas tampa plastiškas ir pasiduoda kalimui, kurio pagalba formuojami norimi dirbiniai. Mokslininkai mano, kad senovėje kalviai turėjo pagrindinius įrankius, kurie buvo randami kiekvieno amatininko kalvėje: žaizdras ir dumplės, skirti metalo įkaitinimui, priekalas, skirtas metalo kalimui, replės, metalo laikymui. Kiti įrankiai kiekvienoje darbo vietoje galėjo skirtis, skirtingas amatininkas naudojo skirtingų formų pagalbinius įrankius – kirstukus, plėstuvus, kaltus, plaktukus, įvairių formų reples ir priekalus.
Dažniausiai iš iškastos ir atvežtos geležies buvo gaminami papuošalai, buities reikmenys ir ginklai. Žinoma, kad Lietuvių ginkluotėje buvo populiaru naudoti, kirvius, peilius, kalavijus, buožes, strėles, skydus, šalmus, įvairius šarvus ir ietis. Buičiai buvo gaminami: skiltuvai, skustuvai ir darbo įrankiai (peiliai, dalgiai, pjautuvai, noragai ir kirviai). Dažnai prasčiau pasiturintys ūkininkai geležiniais įrankiais dalindavosi, taip sutapydami.
Laikui bėgant ir tobulėjant geležies apdirbimo metodams buvo pradėti gaminti ir metalo gaminiai - papuošalai bei įvairios aprangos detalės: segės, smeigtukai, sagtys. Taip pat geležis naudota arklių kaustyme pasagoms gaminti, žąslai, pentinai, sagtys ir balnakilpės taip pat gamintos iš geležies. Visgi tuo metu geležis buvo gana brangi ir dažniausiai senovės gyvenvietėse randami sidabriniai ir žalvariniai papuošalai. Šie metalai minėtu laikotarpiu buvo kur kas pigesni.
Šiuo metu kalvyste Lietuvoje užsiimantys kalviai nebegamina ginklų ar buities prietaisų. Dažniausiai metalo gaminiai yra skirti dekoruoti namų interjerą ir eksterjerą. Pastaruoju metu labai populiarūs lauko šviestuvai, tvoros vartai, turėklai, skulptūros pagamintos ne vien iš geležies, bet ir iš kitų metalų. Taigi nors ir pasikeitė kalvių gaminami gaminiai, tačiau šie žmonės vis dar reikalingi ir toliau tęsia savo tradicijas mūsų šalyje.