Kokie užsienio, o gal tėvynės pavyzdžiai tave įkvėpė stoti už pulto? Kurie įkvėpė nuo pulto nenulipti?
Veržtis prie pulto mane skatino blogi pavyzdžiai, blogi dydžėjai. “Atimsiu tavo darbą” grūmodavau mintyse, kišenėje gniauždamas kumščius. Labai geri dydžėjai tik nuotaiką gadina, demotyvuoja, kartelę kelia. Prieš-tinklaraštinėje, nevykusio “MySpace” eroje nebuvo ką daryti, jei pasiutusiai domėjais muzika ir norėjai ją transliuoti kitiems. Radijo dažniai per brangūs buvo. Turėjai ropštis ant pulto. “Tu groji savo mėgstamus atradimus, o kitiems tai irgi patinka”, man visada atrodė kaip saldainių fabriko pasiūlymas. O kurį laiką nenulipti padėjo apsimetimas, kad grosiu “dar vieną gabalą ir jau viskas”. Ne su visais dydžėjais tai išdegdavo, tad kartais nulipdavau.
Baisiausias vakarėlis, kuriame, deja, yra tekę groti.
Minskas. Pusnelegalis reivas. Mus apšildantis dydžėjus grojo kažką tarp amfetamininio šūdhauzio ir kačialkių progresyvo. Tada stojom mes su Kym Wild. Kažkas iš šokančiųjų prie kolonėlės siūlė duoti man į galvą ar tai į pilvą. Džiugas, nusiminęs, dėl švelniai tariant vangokos publikos reakcijos, paėmė ausines ir tėškė į grindis. Gaila ausinių. Pabaigti neleido, kultūringai numiksavo, sakė “nie ta publika sobralas’”. Vaizdas labai labai panašus kaip iš va šito video. Pala, tai čia gal ir buvo TAS vakarėlis?
Išmaniausia tūso tema, kurią yra tekę sugalvoti ir įgyvendinti.
Čia galim ir plačiau nei 10 m. pažvelgti.
Apžvelkime ir leiskime skaitytojams išrinkti. Štai keletas temų, kurias įgyvendinome su sėbrais: “Laiduotuvės” (visi apsirengę juodai, su karstu centre ir samdytais raudotojais), “Pasidaryk pats” (su būdelėje esančiu videomagu ir porno juostomis bei medinius falus drožinėjančiu liaudies meistru), “Maisto karas” (su klube verdama kiaulės galva ir dalinamomis šaldytomis kanopomis), smagios temos buvo “Šok ir keikis”, “Nesakyk Mamai! rinkimai”, “Problemos su verslu”. Reikia prisipažinti, kad kartais pasitaikydavo, kad temos be mūsų niekas nesuprasdavo.
Klubas, baras, restoranas, kuriame norėtum ne tik būti DJ rezidentu, bet ir gyventi.
Klube gyventi nenorėčiau, labai prastos sąlygos. Sunku susikaupti miegui. Blogas apšvietimas skaitymui. Tulikas pastoviai užimtas.
Ar gera reklama gali blogą idėją paversti populiariausiu klubu mieste?
Aišku. Net bloga reklama gali. Kaip kitaip paaiškintumėte “Būdos” sėkmę? Tiesa, “Būdos” idėja puiki: muškimės ne klube, o prie jo.
Ar geram klubui, DJ, festivaliui tikrai nebereikia jokios reklamos?
Visada maniau, kad tai vienas ir tas pats. Kaip daina ir jos viršelis. Kaip kūrinys ir jo klipas. Kaip dydžėjus ir jo fullcapas. Reklama turėtų būti idėjinis festivalio tęsinys.
Ar dabar esi geresnis DJ, nei prieš dešimt metų? O tavo kolegos?
Esu žymiai geresnis: moku išsireikalauti +10 svečių sąraše; moku daugiau frazių kaip atsisakyti afterio; moku iškviesti apsaugą, kai prašo bjauraus gabalo. Apie kolegas nežinau - nesu buvęs jų vakarėliuose dar. Girdėjau yra kažkokia “Pekla”, ar tai “Smala”?
Ar vakarėliai dabar geresni, nei prieš 10 metų?
Be abejo, iš to, ką man pasakoja, tikrai geresni. Be to, girdėjau, kad žmonės mažiau kreipia dėmesio į muziką ir dydžėjus, daugiau fotografuoja ir filmuoja nei šoka ir apskritai nekenčia kai prašai kažką pasiruošti (apsirengti į temą, pvz.). Taip pat labai daug jų vaikšto į vakarėlius paspausdami “attending” ir nebūtinai ateidami. Skamba nuostabiai.