Jauki vieta šalia Nemuno. Visgi pats jos grožis, matyt, atsvertų iš kitos Nemuno pusės. Atodanga kelia didelį džiaugsmą stratigrafams (tai tokie geologai, kurie tyrinėja uolienų sluoksniavimosi dėsningumus ir nustatinėja jų amžių). O paprastiems žmonėms – tai dar vienas gražus gamtos paminklas.
Žiūrėti FindLithuania.com didesniame žemėlapyje
Šaltiniai: Birštono turizmo informacijos centras, Nemuno kilpų regioninis parkas.
Smagus pasivaikščiojimas ir gražūs vaizdai laukia Birštono piliakalnyje, dar vadinamame Vytauto kalnu. Šis piliakalnis – vienas aukščiausių Lietuvoje. Jame jau XIV a. stovėjo medinė Birštono pilis. Daugiausia ji buvo naudojama kaip medžioklės dvaras, tačiau tarnavo ir ginantis nuo kryžiuočių bei maro.
Žiūrėti FindLithuania.com didesniame žemėlapyje
Šaltiniai: Turizmas po Lietuvą, Birštono turizmo informacijos centras, lt.wikipedia.org.
Cirkliškio dvarą valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau – kiti didžiūnai. Vėliau valdytas grafų Juozo, Edvardo ir Vladislovo Mastovskių. Jie pastatė rūmus (pamatinis akmuo su data 1823 m.; dvaras dar vadintas Švenčionių vardu), užveistas parkas. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Mastovskiai buvo ištremti į Tobolsko guberniją.
Nors spėjama, kad Cirkliškio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje pagal Vilniaus universiteto profesoriaus architekto L. Gucevičiaus projektą, o 1820–1823 m. rekonstruoti, tačiau pagal istorinius dokumentus rūmai statyti 1823–1880 m. pagal architekto iš Vienos projektą. Išliko tik dalis puošnaus rūmų interjero.
Sovietmečiu dvaro rūmuose įkurtas tarybinis ūkis-technikumas.
Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo LDK Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. 1414 m. Vytautas pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.
1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 1920–1939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos SSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 1941–1943 m. čia buvo getas.
Aplankykite:
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčią,
Švenčionių Švč. Trejybės cerkvę,
Švenčionių Dievo Motinos Žengimo Dangun cerkvę,
Cirkliškio dvarą,
Cirkliškio piliakalnį.