#burgeriai

[plaktukai]

Burgeriai nr. 2

Jeigu nežinot, ką norit valgyt, tai valgykit burgerius. Jie pasidaro daug lengviau negu bilenkurie kiti tipo lengvais įvardijami patiekalai, reikia tik parinkti išmoningus ir skanius priedus. Man visada burgeriai namie gaunasi skanesni negu kur nors mieste. Kaip jau minėjau, po 20 metų atidarysiu savo burgerių kioskelį. Laukit!

Jau visi tikriausiai išbandė praeitų legendinių burgerių receptą. Norėčiau pasiūlyti jums kitokį variantą - su Brie sūriu ir marinuotais svogūnais. Žiauriai skanu. Pirmą kartą taip pat prie burgerių iškepiau ir fritkių, kurios irgi išėjo žiauriai skaniai. Vienu žodžiu, viskas žiauriai skanu ir žiauriai gražu, pagaliau aš pasidariau pedikiūrą, pagaliau nebesijaučiu gyvenimo duobėj ir šeštadienį net važiuoju į vestuves. Betrūksta tik naujų rūbų.

Čia iš tiek galima bus pasidaryti kaip tik penkis burgerius:

maltos jautienos penkiems kotletams (patys nuspręskit, kiek tai bus);

raudono svogūno iš didesnių;

60 ml baltojo vyno acto;

pusė a. š. cukro;

Brie sūrio (nežinau, ar reikia rašyti iš didžiosios, ar iš mažosios);

bandelių (aš naudojau kažkokias, kurios vadinosi "Imk", nes aišku pardėse nebuvo tų standartinių su sezamais, kurios šiaip man nepatinka, nes aš norėčiau kokių nors gurmaniškų bandelių su 69 rūšių grūdais), pomidoro, druskos, pipirų - tiesiog elementarios smulkmės, kurios reikia, gaminant hamburgus (čia taip juos pavadino kažkokia bobutė, jinai sakė, kad "tų hamburgų aš gyvenime nevalgysiu").

Gaminimas lengvas, kaip kūno svoris nesvarumo būsenoje (čia jei neklysta mano pasenusios A lygio fizikos žinios).

Iš pradžių reikia plonai supjaustyti svogūną, t. y. LABAI plonai, kaip Keit Mos kojos. Tada jį reikia užmerkti acte su cukrumi. Padėt reik ant palangės, nes palangė jau susiklostė kaip patogiausia vieta visokiems pasidėjimams.

Kol svogūnas mirksta, faršą reik sumaišyt su druska ir pipirais bei padaryti iš jo kotletus, kuriuos reikia iškepti. Čia lengva. Aš niekada neseku receptuose parodytais laikais, kiek ant kurios pusės kepti, nes išalkusi širdis turi pati pajausti. Prieš baigiant kepti, reikia uždėti Brie sūrio ant kiekvieno kotleto viršaus, kad jis biški patižtų. Niam.

Štai toks ir yra receptas.

Mes valgėm ant bandelės užsitepę majonezo tiesiog ir su pomidoro griežinėliu viduje, ant viršaus, aišku, svogūnai. Bandelių aš neskrudinu prieš tai, man patinka, kai jos minkštos.

Labai gražu šiaip yra patiekti ant folgos su fritkėm. Pliusas, kad neišsipurvina lėkštė, o ir sukuriamas toks kioskelio Niujorke įvaizdis. Eina nafek, kaip aš noriu į Ameriką.

[plaktukai]

Burgeriai netyčia (bet prestižiniai)

Taip jau gavosi, kad šeštadienis mano praėjo visai turiningai. Planas buvo sėdėjimas prie kompo ir kas nors neįspūdingo pietums, bet išėjo sėdėjimas prie kompo ir įspūdingi pietūs.

Viskas dėl to, kad mano vaikinas užsinorėjo burgerių valgyti. Nuo to laiko, kai labai skanius padariau vegburgerius, tapau, galima sakyti, šiokiu tokiu burgeriu ekspertu namie. Iš pradžių galvojau, kad bus čia daug terlionės, bet interneto pagalba per sekundę radau labai lengva receptą, tai tiek. Nežinau, ką čia daugiau pasakoti.

Galvojau, kad niekada jau daugiau nebepirksiu faršo ir nevalgysiu, bet klydau. Iki netgi buvo kažkokio tipo ekologiško faršo, tai tuo save ir paguodžiau, kad bent jau nebus (gal) sumaltas iš kiaulių nagų ir ragų. Ai, bet iš tikrųjų px man visiškai, kaip ir dar man px, kad pavasaris jau ateina. Galėtų dar ir neateit, nes aš neturiu ką apsirengt.

Dar man labai patiko, kad burgerių gaminimas įtraukė ir mano vaikiną, kuris padarė labai meniškų nuotraukų, dėl to man nereikėjo pačiai fotografuoti su aprūkusiu mobileku. Taip pat norėčiau jam padėkoti už tai, kad nupirko visus reikalingus produktus.

Dabar apie pačius burgerius trumpai: jie labai gurmaniško skonio, labiau sakyčiau europietiška turčių burgerių variacija čia, nes juose yra visokių snobiškų akcentų. Bet man tai patinka visokie burgeriai, ir iš makdonaldo, ir iš restorano. Gaminčiau tokius dar kartą tai tikrai, taip pat norėčiau išbandyti juos su vištiena.

Keturiems burgeriams reiks:

pusės kilo jautienos faršo (čia nes man tiek liepė pirkti pardavėjas, kai aš jo paklausiau, kiek maždaug reiktų keturiems burgeriams. Bet man jie išėjo žiauriai dideli, tai, manau, užtektų ir mažiau);

Tabasko padažo;

vieno didelio raudonojo (ar jis mėlynasis?) svogūno, supjaustyto į juosteles, pusžiedžius ir pan.;

2 v. š. rudojo cukraus;

2 v. š. sviesto;

mėlynojo sūrio (bet dabar nepamenu, kiek pas mane ten buvo jo. Žinau, kad gabaliukas kainavo 3 lt su puse, tai turbūt nedaug ten jo buvo);

4 bandelių burgeriams;

salotų (aš norėjau pirkti prabangesnes, bet vaikinas neleido);

majonezo;

druskos, pipirų, aliejaus.

Iš pradžių reikia pradėti karamelizuoti svogūnus. Niekada to nedariau, bet kaip ir visa kita, ko tik imuosi, pasisekė gerai iš pirmojo karto (išskyrus apsipirkimą iš internetinės Mango parduotuvės). Imam keptuvę, dedam sviestą, svogūną ir rudąjį cukrų. Ant mažos ugnies viską paliekam 20 minučių, per tą laiką bus galima pasidaryti visą kitą. Labai skaniai svogūnai kvepia, bet po jau man ėmė trūkti oro ir skaudėt galvą.

Dabar ėmam faršą, ant jo beriam druskos, pipirų ir Tabasko padažo šiek tiek šlakų (čia pagal savo skonį pamąstyti reik). Tai vadinama mėsos paprieskoniavimu. Dabar mėsą reikia su rankom pamaišyti, kad tolygiai viskas ten susigertų. Atidedam į šoną.

Pasidarom majonezą bandelių aptepimui - sumaišom jį su Tabasko (vėl reikia žiūrėt pagal savo skonį). Aš šiek tiek padauginau, nes kai paragavau, tai paspringau minimaliai, bet vėliau prisipratinau. Girdėjau, kad riebiai odai kenkia aštrus maistas. Kaip tik kitą dieną mano panosėje iškilo toks prisirpęs spuogas, kad man jį net skaudėjo ir aš jo metamą šėšelį galima sakyt mačiau ant savo šnervės.

Karoče, svarbiausia nepamiršti periodiškai patikrinti svogūnus laikas nuo laiko, nes yra tokia patarlė: ilgai nejudinamas objektas būtinai prisvils net ir nesvylančioje keptuvėje.

Jeigu norite, dar galite orkaitėje pagrilinti bandeles, kad jos būtų traškios, aš tai būčiau buvus tingėjus, bet vaikinas liepė, o kieno šaibos - to ir taisyklės.

Svogūnams likus karamelizuotis maždaug 5-6 minutes, pradėkit kepti burgerius. Imat faršą, darot iš jo paplotėlius ir dedat į keptuvę. Aš tai išsigandau ir įpyliau aliejaus į keptuvę. Po 3 minutes ant kiekvienos pusės. Ugnis vidutinė, kad neprisviltų. Labai pridera turėti grilinę keptuvę, kad gautųsi apetitą keliantys dryželiai, bet aš jos neturiu. Tiksliau yra ji namie Kaune, bet kiltų neblogas iškandalas, jei pavogčiau.

Kai burgeriai iškepa, ant jų užkraunama po lygiai svogūnų ir ant viršaus dar beriamas sūris, bet jie daugiau nekepami.

Iš tolo sūris atrodo kaip varškė.

Assemblinti burgerius reik taip: tepti ant bandelės Tabasko majonezo (labai įdomu, kodėl aš Tabasko rašau iš didžiosios raidės. Mano amerikietiška nuojauta sako, kad taip reikia), dėti mėsą su visais priedais ir ant viršaus salotos lapą ar lapus. Ir tada ant viršaus kitą bandelės pusę. Čia jau tikrai viskas.

Iš pradžių aš galvojau, kad bus nesąmonė, ypač kai pelėsinio sūrio nevartoju jokiais pavidalais. Bet buvo labai skanu, kontrastinga ir netgi dabar man po biški burnoje kaupiasi seilės, deja, teks pasitenkinti makaronais su sūriu.

Burgerių pasaulis nuo šio recepto mane patraukė LABAI. Kai pagalvoji, kiek visokių galima prigalvoti derinių, tai eina sau. Nuo šiol prisiekiu valgyti burgerius tik ne pigesnius nei 15 lt/vnt. Ant pavasario kažkaip noris pasikeist, leist sau daugiau ir brangiau. Bet čia aš meluoju. Nes vistiek aš nedaug uždirbu. O kad dar ko nors kompromituojančio nepasakyčiau, geriau baigsiu.

P. S. man atrodo, šitas receptas neįdomiausiai parašytas iš mano visų. Jis be jokių prisiminimų ir keiksmažodžių. Bet čia dėl to, kad vakar turėjau čia įdėti kekso receptą, kurį rašiau gerą valandą, ir susipiso kažkaip internetas, tai visas šmaikštus tekstas dingo. Dėl to kol kas nekenčiu visų ir tingiu viską daryti. Tik valgyt netingiu, nes skanu.