Mar 26, 2021
Važiuodama galvojau, kad gal galima man kitą gyvenimą, tokį pūkuotą, minkštutį, skaidrų kaip stiklo lakštas, su daug daug butterflies. Nes kas mano, atpažįstama, tai tik kvepalai kaklo duobutėje. Daugiau - visokios spalvos, nežinia kieno palietos; visokie prisilietimai, nučiupinėta dykumos spalvos oda, prikimęs balsas, nuo šitokio oro paraudę pirštai. Ir laukimas laukimas laukimas, su viltimi, nors ir žinai, kad nėra ko laukti. Nebent paskutinės maršruto stotelės. Tarpinės. Jeigu iš vis galima žinoti, kur veda šitas reisas. Ir, jei leidi, - ar su tavimi man pakeliui?