Rašau dėl to, kad jie sako geriau pasidaro parašius. Keista, man lyg buvo pagerėję nerašant. Koks skirtumas. Man tik įdomu kodėl. Net nežinau kam rašyti, ar dievui, ar gyvenimui, ar tėvui, ar kam. Gal sau? Nežinau. Tikrai nuoširdžiai nežinau. Nėra nieko, ko aš trokštu labiau nei palengvėjimo, nei šitos plytos nuo širdies nukritimo, nei pamiršimo ką reiškia verkti, ką reiškia jaustis tokia beviltiška. Aš nežinau ką man padaryti. Kieno aš turėčiau paprašyt. Kodėl aš negaliu būti laiminga? Kodėl aš negaliu būti laiminga?? Kodėl visi gali, o aš ne? Kodėl aš turiu jausti šitą skausmą? Kodėl? Kodėl?
V., Ištrauka iš mano dienoraščio (2016 08 31) (kalba taisyta)










