#istorija

[razdragana]

Medijana, Niš

[crookedpuppyfox]

Будинок у середмісті Києва після російського обстрілу, 1918 рік.

[belaredstar]

Слика опседнутог Београда, јапанским стилом насликана, карипским бисерима украшена, мексичком руком направљена

Једно изузетно, али заборављено уметничко дело, приказ хабсбуршког освајања Београда 1688, настало у Мексику две године касније да би њиме б

beograd u meksiku/belgrade in mexico

[edinem]

David's eye, Michelangelo master of details.

Michelangelo lost his mother early, he was only six years old when it happened. Michelangelo's father Lodovico, at one time the mayor of Caprese, literally broke his son's arms because he thought that painting and sculpture was nonsense and a waste of time. That is why Michelangelo learned to work secretly, "in his head", and that is where the famous anecdote comes from, when it was said that he went completely crazy and sat on the glade for days and watched a huge discarded marble stone in the sun. When the prince came to visit him, when asked "what is he doing on that glade", Michelangelo answered with "I create". Three years later, exactly that piece of marble that other artists rejected as unsuitable and impossible to process will become David.

Davidovo oko, Mikelanđelo majstor detalja.

Mikelanđelo je ostao bez majke rano, imao je svega šest godina kada se to desilo. Mikelanđelov otac Lodoviko, jedno vreme gradonačelnik Kaprezea, je bukvalno svom sinu lomio ruke zato što je smatrao da je slikarstvo i vajarstvo budalaština i traćenje vremena. Zbog toga je Mikelanđelo naučio da radi krišom, "u glavi", i otud potiče ona čuvena anegdota, kada se pričalo da je potpuno poludeo i da danima sedi na proplanku i posmatra ogroman odbačeni kamen mermera na Suncu. Kada je princ došao da ga obiđe, na pitanje "šta radi na tom proplanku" Mikelanđelo odgovara sa "stvaram". Tri godine kasnije, upravo taj komad mermera koji su ostali umetnici odbacili kao neprikladan i nemoguć za obradu postaće David.

[vojarodic]

Repost from @natali.nale using repost_now_app - Сиви соко - најбржи организам на планети, развија чак 389km/h 😍 Соколица Азра и моја маленкост фасцинирана овим дивним бићем пред манастиром Студеница, некадашњим центром соколарства ❤️ Азрина врста лови искључиво дивље птице и свој плен напада с великих висина. Соко може да спази плен на удаљености од 5-6 km, те отуд  "око соколово" као комплимент за сјајан вид 🍀 У доба Немањића Рашка област је била један од највећих центара Европе за узгајање соколова, а соколови из Студенице одношени су султану што је помогло опстанку манастира у тешким временима. Захвалност за дивне моменте дугујем Азри, а за фотографију и информације њеном пријатељу @rusticolus_83 који нас је "спојио" :) Gray falcon - the fastest organism on the planet, develops as much as 389 km / h. Location: Studenica Monastery - former falconry center, Kraljevo municipality, Serbia. In the Middle Ages, giving falcons as a present  to the sultan helped the survival of the monastery in the territory that was then under siege by the Ottoman Empire. #sivisoko #soko #ptica #grabljivica #falcons #falconpictures #falconry #kraljevo #studenica #manastir #manastirstudenica #crkva #природа🌿 #сокол #srbijaslike #srpkinja #istorija #zivetisaprirodom #srbija_u_slikama #prirodaidrustvo #lepotesrbije #mojasrbija #seeserbia #visitserbia #serbianphotography #ig_serbia https://www.instagram.com/p/CThCFFpM6HJ/?utm_medium=tumblr

[nenuobodiistorike]

Apie kavos gurkšnojimą tarpukariu

Manoma, jog kava į Lietuvą atkeliavo XVII a. - ją ragauti tuo metu galėjo tik išskirtinę padėtį visuomenėje užimantys asmenys. Ir vėliau kava liko prabangos preke: ja mėgautasi ypatingomis progomis, kartais taupant ji maišyta su miežių kava - taip darė net ir Kauno burmistras J. Vileišis.

Nepaisant didelių kavos kainų, tarpukariu kavos gurkšnojimas jau buvo tapęs tradicija, užimančia svarų vaidmenį intelektualų rateliuose: ne veltui vienas Konrado cukrainės staliukų buvo pramintas “Parnasu” - ten buvo galima rasti V. Krėvę, B. Sruogą ir kitus to meto kūrėjus.

(Foto: B. Sruoga tarp teatro seminaro klausytojų lauko kavinėje, apie 1934 m. ©Maironio lietuvių literatūros muziejus)

1931 m. Teofilis Tilvytis (Julius Boks) sueiliavo:

Pas Konradą pilna svieto sunku rasti tuščią vietą. Kai pusiaudienis ateina visa buržua sueina. Herbačiauskas, Faustas Kirša, urmininkas Kacas Girša eksmajoras ponas Kmitas čia ateina kožnas rytas - ką jie čia kasdieną veikia dargi pagalvoti reikia; vieni kalba apie meną, antri - kas su kuo gyvena. Kurie neturi ką veikti, baisiai mėgsta viską peikti.

Eilėse minima viena populiariausių tarpukario Kauno kavinių - Konrado cukrainė. Joje daugiausiai lankytojų - poetų, rašytojų, dailininkų, profesorių - rinkdavosi apie 12 val, o antrasis lankytojų antplūdis prasidėdavo apie 7-8 val. vakaro, ypač kai nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio kavinėje vakarais pradėti rengti koncertai.

(Foto: Juozapas Albinas Herbačiauskas Vytauto kalno restorano verandoje. Kaunas,1924 m. Prano Būdvyčio nuotrauka. © Maironio lietuvių literatūros muziejus)

Kitos populiarios kavinės buvo “Monika” bei Perkausko kavinė. Pastarojoje rinkosi ne tik kavos, bet ir jo-jo mėgėjai. Šią pramogą mėgo Kauno ponios - jos sėdėdavo kavinėje arčiau gatvės, gėrė kavą, valgė pyragačius, rūkė. Tokiu vaizdu Kaunas veikiausiai nesiskyrė nuo didžiųjų Vakarų Europos miestų - ne veltui buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi...

Už šimto kilometrų, bet tuo metu ir kitoje valstybėje buvęs Vilnius taip pat turėjo įdomią kavinių kultūrą. Žinoma, jog Gedimino pr. veikė serbų restoranas pavadinimu “Jugoslavija” - ten buvo galima įsigyti turkiškos kavos, ledų, limonado.

O kam gi atitektų didžiausio kavos mėgėjo titulas? Mano balsas keliautų Sofijai Čiurlionienei, pas kurią į svečius pagurkšnoti rinkdavosi žymūs to meto literatai. S. Čiurlionienės šūkis buvo: “perkant kavą negailėkite pinigų, o ją verdant - kavos!”

(Foto: Sofija Čiurlionienė savo kambaryje šnekučiuojasi su Zigmantu Skirgaila, ~ 1956. Šeimos archyvo fotografija / Kaunas pilnas kultūros)

- - -

Patinka mano pasakojimai? Pavaišink saldainiu, kava ar pyragaičiu! https://contribee.com/mokslintoja-ugne

[travelserbia]

Predstavljamo Kulina Balajnac arheološki lokalitet, malo poznat danas, skriveno u selu Gradište kod Merošine u blizini Niša. Veruje se da je iz 6. veka.

Ukoliko ste se pitali gde se u Srbiji nalaze rimske iskopine, ovo je jedno od mesta. http://sr.wheretoserbia.com/nis-i-okolina/kulina-balajnac-gradiste-arheolosko-nalaziste/

[crnagoraodiskona]

Crnogorci se vraćaju sa kotorskog pazara.