Galima pasidžiaugti, turint draugų, kurie atpažįsta tikrą kokybišką ir skoningą muziką, o dar smagiau, kai ja pasidalina su tavimi. Darius Gerulis aka „King Sleep“, aka „the Picturesque Episodes“ tik prieš savaitę įžygiavo į mano grojaraštį, tačiau jau dabar jame užimą gana garbingą vietą. Be to, galiu pasigirti gavęs „sneak peek“ išskirtinę teisę pasiklausyti dar viešai nepublikuotų šio prodiuserio įrašų. Taigi, turiu pakankamai priežasčių pasidalinti gerąja patirtimi ir supažindinti visus su „King Sleep“. Labai išsamus, detalus ir vaizdingas prisistatymas. Skaitom!
“Turbūt geriausiai mano muziką apibūdintų savitai kreivo veidrodžio atspindys. Esu lyg filtras, per kurį pereina visos mano asmeninės patirtys bei išgyvenamas menas ir kitų žmonių saviraiška.”
Kaip ir dažniausiai, pradėkim nuo tradicinio klausimo – apie tave patį. Papasakok šiek tiek apie save bei muzikinį kelią. Ar muzika šiuo metu yra daugiau hobis ar tai pagrindinė veikla tavo gyvenime?
Muzika yra mano gyvenimo ašis - dar prieš pradedant kurti prieš gerą dešimtmetį mano ausinuke visada skambėjo atidžiai atrinkti kūriniai, ir iki dabar muziką ne tik kuriu, bet ir labai aktyviai klausau. Taipogi kelis metus dirbu muzikinės įrangos bei instrumentų parduotuvėje Vilniuje, taigi mane muzika viena ar kita forma supa visą dieną. Būtent vykdomi muzikiniai projektai suteikia galimybę augti bei sutikti įvairių bendraminčių. Dabartiniu gyvenimo etapu gyvenu gana “sėslų” gyvenimą, daug laiko skirdamas muzikinei produkcijai ir įgūdžių tobulinimui, negu gyviems pasirodymams ar vakarėliams. Manau, kad esu ganėtinai liberalus žmogus ir esu atviras naujoms idėjoms, diskusijai, bendrumo ir skirtingumo ieškojimui. Domiuosi įvairiomis kultūros šakomis - muzika, vaizdo menu, mada - vis ieškodamas naujo skambesio, naujo pojūčio ir iššūkio. Kūryba šiuo metu yra ir hobis, ir darbas - tai man konstruktyvus realybės transliavimo metodas, kuris ir suteikia malonumą, ir leidžia sukurti kažką gražaus. Sako žmonės, kad daug šypsausi, esu draugiškas ir mėgstu bendrauti bei dalintis idėjomis.
Kaip galėtum apibūdinti savo kuriamą muziką? Ar ji telpa į tam tikrus rėmus / žanrus?
Turbūt geriausiai mano muziką apibūdintų savitai kreivo veidrodžio atspindys. Esu lyg filtras, per kurį pereina visos mano asmeninės patirtys bei išgyvenamas menas ir kitų žmonių saviraiška. Nemažai laiko investuoju ieškodamas naujų atlikėjų, naujos muzikos tarptautinėje muzikos rinkoje. Ieškant šių atlikėjų susipažįstu su vis besikeičiančia šiuolaikinės muzikos estetika bei jausena, todėl mano paties muzika kinta savotiškai etapais beveik kas sezoną, atspindėdama bendrą muzikos estetikos pokytį, lyg savotiškas mėgdžiojimas per savitą jausmą. Šiek tiek apmaudu, kad nepavyko tinkamai įamžinti visų asmeninių bei “King Sleep” pokyčių. Atrodo, lyg “King Sleep” projektas yra jau ketvirtoje ar penktoje “fazėje”, o praeitų “fazių” žmonės net neišgirdo. Žanriškai dabar arčiausiai būtų electro pop (elektroninis popsas) - tačiau ne lengvai suvartojamo supaprastinto produkto, o harmoningos baigtinės klasikinės muzikos formos prasme. Neišsižadu dream pop termino dėl efektų ir erdvės gausos, bet apskritai pastaruosius kelis metus muzikos talpinimas į žanrą tapo beprasmis - didžioji dalis šiuolaikinės muzikos vienu metu atitinka daug žanrų ir tuo pačiu nė vieno tiksliai. Viskas yra atsikartojimai, mėgdžiojimai, estetikų iš įvairių žanrų sujungimas - harmoningas chaosas.
Papasakok daugiau apie ankstesnį savo projektą – „the Picturesque Episodes“. Kodėl jį pakeitė „King Sleep“?
Dažnai sulaukiu šio klausimo - tik todėl, kad pačioje “King Sleep” kūrybos pradžioje dar nebuvau išgryninęs tikslios šio projekto vizijos, todėl klausytojams abu projektai pasirodė panašūs. “the Picturesque Episodes” ir “King Sleep” yra lyg skirtingos įlankos, priklausančios tai pačiai jūrai - “the Picturesque Episodes” tyrinėja ambient ir post-rock vandenis, čia nėra vokalo, kūriniai yra gerokai ilgesni, dažnai be perkusijos, be aiškios muzikinės temos. Kol aktyviai kūriau šio projekto vardu, klausiau labai panašios muzikos, kokią kūriau. Einant laikui pasikeitė mano paties klausomos muzikos estetika ir stilius, todėl atsirado erdvės naujoms interpretacijoms - taip gimė “King Sleep”. Jeigu nuoširdžiai, visada savo muzikinį projektą įsivaizdavau būtent tradicinio pop muzikos formato - tradicinės struktūros kūriniai, labai dažnai pamatą turintys roko muzikoje. Didžiąją dalį paauglystės mano ausinuke skambėjo įvairių žanrų roko grupių - Deftones, dredg, The Appleseed Cast, Thrice, Circa Survive ir kt. - muzika, todėl man artimiausia roko dainos forma, bet pateikta elektroniškai, per efektų, emocijų ir sapnų sluoksnį. Būtent toks yra “King Sleep” projektas, o “the Picturesque Episodes” yra daugiau apie sklendimą tuščiame kosmose, stebint žvaigždes.
Šią vasarą turėtų pasirodyti tavo naujas EP, bet, kaip pats sakei, kūrybinis procesas niekada nesibaigia. Tikriausiai galima tikėtis kažko labai ypatingo?
Esu labai produktyvus, bet nelabai rezultatyvus prodiuseris. Didžiąją dalį laisvo savo laiko praleidžiu tobulindamas kūrinius, kurdamas naujus demo ir bandydamas surasti man labiausiai patinkantį skambesį. Naujasis EP yra sudarytas iš keturių dainų, kuriomis noriu parodyti “King Sleep” projekto galimus veidus. Net jei yra dainų, kurios sklando šen bei ten internete, bei buvau išleidęs pirmajį EP “Faded” per Cut Records leidybinę įmonę, atrodo, kad klausytojui ilgą laiką žadu savo muzikinę tikrovę, tačiau bent jau mano akimis man dar jos nepavyko perteikti. Į kūrybos procesą žiūriu labai priekabiai - gal dėl to, kad viską muzikoje esu išmokęs savarankiškai, todėl užsispyręs savarankiškai noriu sugebėti visus kūrinius suprodiusuoti pats. Dažniausiai susiduriu ir su kita problema - užsimoju neaprėpiamus planus. Vienu metu dažniausiai dirbu prie kelių kūrinių, kelių albumų ar EP, o galiausiai nebaigiu kurti nei vieno.
Tai gan sudėtinga žinant, kiek dainų rašytojų, dainininkų bei pačių prodiuserių savotiškai peršoka paskutinius dainos prodiusavimo žingsnius patikėdami kūrinį profesionalų rankoms. Tai turi tvirtą ir logišką priežastį - profesionalai suvokia, kuriuose dažniuose turi būti instrumentai, kaip turi skambėti galutinis dainos variantas; tačiau neretai susiduriu su situacijomis, kur atlikėjai patys suprodiusuoja kūrinius iki galo šitaip išlaikydami savo perspektyvą, savo skonį - kaip pavyzdį noriu pateikti Grimes (Claire Boucher) projektą. Ji kūrinį sukuria nuo iki, išlaikydama savo estetiką bet tuo pačiu sugebėdama viską padaryti kokybiškai. To aš ir noriu - kokybiško antrojo EP. Dainos, kurios yra šiame EP yra stebuklingos, norisi jas išpildyti garbingai.
Na, gerai, atskleiskime, kad gavau išskirtinę teisę išgirsti tavo dar nepublikuotų kūrinių ištraukų. Iš tiesų, nesitikėjau, kad dauguma dainų bus tokios pozityvios - ne tik melodija, bet ir „lyrics‘ai“. Sakyčiau sekmadienio rytą turėjau puikų užtaisą visai dienai! O gal visgi čia tik man tokios teigiamos emocijos užplūsta? Kaip pats apibūdintum?
Dar kurdamas su “the Picturesque Episodes” supratau, kad sugebu perteikti įvairias emocijas per muziką. Šiame projekte dominavo didingos, susodrintai ilgesingos ir kartais netgi grėsmingos emocijos, tačiau jos dažniausia buvo, pavadinkime, lėtų ir žemų vibracijų. Tuo tarpu “King Sleep” muzika yra žymiai pozityvesnė - gal todėl, kad pats esu žymiai pozityvesnis žmogus, nei prieš penketą metų. Jeigu anksčiau buvo labai svarbu per kūrinį perteikti savotišką išgyvenimą, dabar svarbiau perteikti efemerišką pojūtį - ir ne retai šie vaizdiniai ir pojūčiai yra saulėti, energingi. Muzika yra lengvesnė, sukurianti kiek kitokią atmosferą.
Apie tavo muziką sužinojau iš vienos bičiulės ir svarstau kodėl neteko jos girdėti anksčiau? Ar yra galimybė tavo muziką išgirsti už internetinės erdvės sienų? Galbūt yra numatyta live pasirodymų netolimoje ateityje?
Aš labai pasiilgau scenos, tačiau nemanau, kad dabartinėje projekto būsenoje galiu žiūrovui suteikti gražų ir kokybišką pasirodymą. Per kelis metus pavargau vienas stoviniuoti prie MIDI kontrolerio scenoje, bandydamas išdainuoti dainas, kurios buvo labai netinkamos mano balsui, prisidengdamas vizualizacijomis ir tamsa. Scena man nėra svetima - ją pažinojau ne tik grodamas gitara mano ir draugo įkurtos kauniečių post-roko grupės slowattack, gyvavusios gerus tris ar keturis metus koncertuose su kviestinėmis užsienio instrumentinio roko grupėmis, bet ir paauglystėje dalyvaudamas Dainų Dainelėje ir kituose panašiuose konkursuose, įvairioje chorinėje veikloje mokykloje. Aš sceną labai gerbiu ir tik joje galiu patirti savotišką katarsį, tačiau šiai dienai gyvų pasirodymų nėra suplanuota. Visada mėgau įdomių patalpų naudojimą koncertams, vizualizacijas bei bendrai įdomų pasirodymą ir savyje jaučiu didelį poreikį tą grąžinti į savo gyvenimą. Viskas savu metu, tai sugrįš, tačiau dar ne šiandien - nemanau, kad esu pakankamai stiprus grįžti į sceną.
Kaip atsirado idėjos bendriems kūriniams su Tamsaule?
Vienas kitą su Egle (Tamsaulė) atradome atsitiktinai, ir tarp mūsų iškart atsirado šiltas ryšys, bendrumas, bei abipusė pagarba. Aš suprantu, ką ji bando perteikti per savo muziką, ji supranta, ką aš bandau perteikti per savąją. Ir būna nemažai dienų, kai abu dalinamės įvairiais išgyvenimais ir suvokiame kiek paralelūs yra mūsų gyvenimai. Kadangi dirbu produktyviai ir į mėnesį sukuriu bent po 4-6 naujus kūrinius, dalį jų nusiunčiau Eglei, ji išsirinko labiausiai patikusius ir padainavo. Kol kas esame publikavę tik “Miego Planetą”, tačiau ateityje kūrinių bei bendradarbiavimo bus daugiau - kad tik viskam užtektų laiko ir galimybių. Esame geri vienas kito kritikai, gerbėjai, draugai.
“...geriausius savo kūrybos pasiekimus matau tik priekyje, tik ateityje. Ambicijų turiu labai didelių, tačiau reikia į kūrybą žvelgti realistiškai - jau dabar matau, kiek reikia savęs investuoti norint rezultatų, o ateityje reikės dar daugiau savęs investuoti, kad pasiekti tas dideles ir nelabai realistiškas svajones.”
Kaip gimsta vokalas tavo kūriniams? Visada įdomus šis procesas – ar pirmiau atsiranda pati muzika, melodija ir bandai derinti vokalą, ar visko pradžia - dainų tekstai?
Iš tiesų ir vokalai, ir instrumentalai manyje atsiranda instinktyviai. Neatrodo, kad reikėtų labai daug laužyti savo galvą, kad sugalvoti, ką čia padainuoti, ar kokia akordų ir emocijos progresija turėtų būti kūrinyje; viskas intuityvu, natūralu ir gamtiška. Kaip gražus audinys prasideda iš atskirų gijų, taip gražus muzikinis kūrinys prasideda nuo atskirų elementų. Be abejo, dažnai mėgstu padauginti su įvairove, sluoksniais bei instrumentais. Dažniausiai pradžioje atsiranda dinamiškas instrumentalas, jį per kelias sesijas paverčiu iš instrumentalo į dainą, kuri turi tapatybę, jausmą. Tik tada atsiranda vokalas, dažniausiai pradedant nuo abstrakcijų, intuityvaus jausmo ir melodijų, vėliau išgryninant tai į pasakojimą, tekstą. Vokalas apskritai man šiuo metu labai svarbus muzikoje - tačiau tuo pačiu tai yra mano Achilo kulnas; aš vertinu savo balsą kaip nelabai išlavintą, todėl reikės dar daug metų praktikos, kol būsiu visiškai patenkintas savo vokalo atlikimu.
Kokius galėtum įvardinti pagrindinius pasiekimus per tiek metų, palaikant santykius su muzika? Na, arba širdžiai mieliausius įvykius.
Ar labai liūdnai nuskambės, jeigu tokių pasiekimų nelabai įžvelgiu, bent jau šią dieną? Nepasakyčiau, kad mano kūryba, gyvi pasirodymai ar palaikomi ryšiai su kitais atlikėjais būtų labai sėkmingi ar būtų atnešę žymių vaisių. Žinau, kad vykdydamas veiklą padariau įvairių nelabai teisingų sprendimų, tai susikaupia ir tampa savotišku mazgu, kurį norisi išnarplioti ir išsilaisvinti. Būtent todėl geriausius savo kūrybos pasiekimus matau tik priekyje, tik ateityje. Ambicijų turiu labai didelių, tačiau reikia į kūrybą žvelgti realistiškai - jau dabar matau, kiek reikia savęs investuoti norint rezultatų, o ateityje reikės dar daugiau savęs investuoti, kad pasiekti tas dideles ir nelabai realistiškas svajones. Visad su didele meile prisimenu beveik visus pasirodymus Yaga the Gathering festivaliuose. Gal todėl, kad klausytojai ten visada labai atviri, palaikantys. Dar ypatingą vietą mano širdyje turi slowattack grupė - Lauras, Gabrielė, Tautvydas, Kostas, Glebas - tai ką mes turėjome buvo magiška, stebuklinga. Buvo malonu tuo dalintis su atėjusiais klausytojais.
Ar teko groti užsienyje? Jei taip, kokie įspūdžiai?
Prieš kelis metus teko dalyvauti Tallin Music Week, kur grojau vadinamąjį showcase pasirodymą (pusvalandžio trukmės pasirodymas). Publika man priėmė tikrai labai šiltai, turėjau labai gražią patirtį. Apskritai, daug skaitmeniškai bendrauju ir dalyvauju tarptautinėje muzikos rinkoje - daugiau kaip klausytojas, tačiau visada malonu tiesiogiai bendrauti su mano gerbiamais atlikėjais. Natūralu, kad kiekvienas regionas turi skirtingas tendencijas ir istoriškai suformuotą muzikinį pojūtį - todėl jeigu kitiems arčiau širdies industriniai šokių ritmai, atėję iš Vokietijos, man prie širdies arčiau gamtiškumas, pop organika ir iškraipyta efektuota elektronika, ateinanti iš Skandinavų. Kadangi iš tiesų daugiau klausytojų turiu užsienyje, tikiuosi, kad pavyks daugiau pasirodymų padaryti būtent ten.
Svarbiausi muzikos herojai?
Visi, kurie nepailsdami deda pastangas į naujo skambesio paiešką, bei visi, kurie savo muzikinę “karjerą” pradėjo tame pačiame taške, kaip ir aš. Yra nemažai atlikėjų, kurių muzikinė “karjera” yra beveik visiškai sukurta didelėmis finansinėmis investicijomis, pataikavimu dominuojantiems populiariosios muzikos žanrams, kartais netgi komiškumu. Tuo tarpu yra kiti, nematomi žaidėjai, vadinami ”miegamojo prodiuseriais” (angl. bedroom producers). Save priskiriu šiems - įsivaizduokite vieną žmogų su nešiojamu kompiuteriu, sąlyginai primityvia įranga kambaryje. Turiu paminėti Claire Boucher (Grimes), Anthony Gonzalez (M83), Ernest Greene (Washed Out), Bibio, LANY ir kitus panašius šiuolaikinės muzikos projektus, nes būtent jie man įrodė, kad sėkmės istorijos yra įmanomos, ir dažniausiai materializuojasi būtent “miegamojo prodiuseriams”. Tereikia sulaukti savo laiko kantriai dirbant.
Pataisyk mane, jei klystu, bet manau, kad muziką tu daugiau kuri iš idėjos – dėl vidinio pasitenkinimo, saviraiškos, o ne dėl pripažinimo plačiu mastu? Pritari / nepritari?
Tai - autonomiškas ir nuo manęs dažnai nepriklausantis procesas. Aš lyg imtuvas, kuris ištransliuoja iš pasąmonės gilumų ateinantį muzikinio veidrodžio atspindį - tereikia jį laiku sugauti. Manau, kad net jeigu reguliariai neįsijungčiau savo prodiusavimo kompiuterinės programos, visa mane pasiekianti kūrybos banga išsilaisvintų kitais būdais. Muziką kuriu jau kažkur dešimtmetį, aktyviai tobulinu savo įrankius, ausį, pojūčius. Tai - nesustojantis procesas, kuriam nereikia dėti daug pastangų, viskas išeina natūraliai, automatiškai. Turiu pripažinti, kad pripažinimo vienaip ar kitaip siekiu, bet daugiau dėl to, kad labai noriu su žmonėmis pasidalinti savo vaizduote. Be abejo, finansinė nepriklausomybė ir galimybė išgyventi tik iš muzikinės kūrybos yra siekiama - tačiau vargu ar reali - svajonė, o tai tiesiogiai priklauso nuo pripažinimu plačiu mastu. Viskas savu metu!
Keletas melodijų iš „King Sleep“. Paklausom ir papuošiam savo vasaros playlist‘us! :)
I will be playing in Tallinn Music Week as "King Sleep", an electronic music project. In my music I explore modern electronic music forms with heavy bass and choppy beats, mixing them with ambient instruments, glossy reverb and vocals with different effects.
