Energetiniai džiovintų vaisių batonėliai, Turkija ir energijos trūkumas
Baiginėjasi žiema. Jau praėjo beveik pilni du mėnesiai nuo Naujų metų, kuriuos sutikome Turkijoje. Nesulaukėme vidurnakčio, nes kalnuose naktys šaltos, o dienas atiduodavome laipiojimui. Tai buvo jau antra mūsų kelionė į Geyikbayiri kaimą ir vietines uolas.
Praėję metai man nebuvo labai lengvi. Žiūrint tik į plikus faktus - darbas, mokslas, draugai, buto Naujininkuose nuoma, automobilis, idėjos, daiktai ir pomėgiai - viskas atrodo labai normaliai. Pati kartais nežinau, kodėl man visi šie dalykai kainuodavo be galo daug energijos, o dažnai ir daugybę neramių bemiegių ar poilsio neatnešančių naktų.
Naujiems metams buvau pasižadėjusi daugybę dalykų. Tačiau vienas iš pagrindinių pažadų buvo pažadas išpildyti duotus pažadus. Nes praėjusiais metais žadėjau labai daug, kalbėjau, šnekėjau, bet daryti taip ir nekildavo rankos. Labai dažnai nuvildavau sau artimiausius žmones, labai dažnai užsidarydavau vienumoje, nes tai reikalaudavo mažiau energijos.
Kelionė į kalnus man buvo labai reikalinga. Sukaupiau paskutines emocines metų jėgas ir jomis galiausiai išpildžiau bent vieną pažadą, duotą savo vyrui - nugalėti savo aukščio baimę ir pradėti nuoširdžiai mėgautis laipiojimu su virvėmis. Aš juk jau tiek metų mačiau, kaip dega jo akys, kaip jis stengiasi ir ištraukia iš savęs neįtikėtinai daug jėgos. O aš? Aš panikuodavau, verkdavau, prašydavau nuleisti, ir niekaip negalėdavau perlipti per save.
Kalėdiniai pusryčiai kempinge
Vakarienių gaminimas ciklopų šviesoje
Martynas ir Laura
Dar prieš kelionę ėmiausi veiksmų, kad iš tiesų įvykdyčiau bent tą vieną pažadą. Išėjau realios aukščio treniruotės su Arūnu (Arūnas yra fantastiškas mokytojas, jį galima rasti čia: painislove.lt). Prieš užmigdama medituodavau aukštį - įsivaizduodavau, jog esu aukštai, įsivaizduodavau, kaip segu virvę į atotampas, bandydavau pajusti kylantį jaudulį ir jį palengva nuraminti, taip imituodavau panikos priepuolių įveikimą.
Galiausiai viską dariau ne tik dėl pažado - bet iš noro turėti tą ugnelę ir savo akyse, jausti malonumą kopiant aukštyn ir apžvelgiant atsiveriančius slėnius, degti ta aistra nugalėti save ir garbinti gamtos stebuklus. Visa tai matydavau savo drauguose, visa tai pati patirdavau lipdama ant akmenų. Tik va 30 metrų aukščio uolos man vis dar buvo didžiulė riba.
Geyikbayiri uolos
Vogtini granatai pakelėse...
...be galo skanūs
Aš išpildžiau savo pažadą - aš iš tiesų perlaužiau savo baimę ir pirmą kartą pajutau tą beprotiškai gerą adrenalino antplūdį, jau kitomis akimis mačiau gražias Geyikbayirio sienas ir dalinausi savo džiaugsmu su tais, kurie visiškai suprato.
Martynas ir Vilimantas
Saulė
Vilija
Vilija ir Saulė
Vilimantas
Pusryčiai
Povilas
Povilas
Gediminas
Gediminas
Po kelionės grįžau dar labiau pavargusi, nes šio pažado išpildymas buvo itin sunkus. Metai tikrai neprasidėjo lengvumu, šie metai tęsė praėjusių įpročius - pažadų dalinimą, nuolatinį nerimą, laiko ir energijos trūkumą, o juo labiau įkvėpimo nebuvimą. Negalėjau rašyti blogo, darbus daryti irgi turėjau versdama save, spausdama paskutinius kūrybingumo lašus. O šio dabar kaip niekad reikia be galo daug.
Bet su saule po truputį grįžtu ir aš. Dar sunkiai laukausi duotų pažadų, dar neturiu daug energijos, ber jaučiu, jog po truputį žiema traukiasi. Juk ne pirmi metai, kai pasitraukus žiemai tarsi ir ant širdies lengviau pasidaro. Bet ši žiema buvo ypatingai sunki, o to slinkimo į tamsą aš nesugebėjau suvaldyti.
Tikriausiai neatsitiktinai mūsų kelionei prisiruošiau krūvą energetinių batonėlių. Turėjau trijų rūšių: kakavos su saulėgražomis, avižų su žiedadulkėmis bei goji uogų su anakardžių riešutais. Pagrindą visiems batonėliams dariau tokį patį - džiovintos datulės, abrikosai, figos ir grynas klevų sirupas. Taip pat į batonėlius skirtingomis proporcijomis dėjau maltus linų sėmenis bei kokoso miltus, kad batonėliuose angliavandeniai būtų bent kiek atsverti baltymų bei kitų gerų medžiagų, sulėtinančių cukraus įsisavinimą.
Konkretaus recepto nesukūriau, nes labai skubėjau (batonėlius dariau paskutinę naktį prieš skrydį), bet surašysiu bent proporcijas, kuriomis vadovaujantis bus itin paprasta susikurti savo receptą. Tą toliau darysiu ir aš, naujų idėjų energetiniams batonėliams turiu ne vieną!
Energetiniai džiovintų vaisių batonėliai
Kiekis: maždaug 30 nemažų batonėlių
Pagrindui:
400 gr džiovintų datulių
400 gr džiovintų abrikosų
200 gr džiovintų figų
60 ml gryno klevų sirupo
5 valgomieji šaukštai maltų linų sėmenų
5 valgomieji šaukštai kokoso miltų
Džiovintus vaisius pusvalandį pamirkiau šiltame vandenyje, tuomet nusausinau ir sumečiau į „stiprų“ elektrinį smulkintuvą. Įpyliau klevų sirupo ir visą sumaliau iki vientisos masės. Masę iškračiau iš smulkintuvo į didelį dubenį ir rankomis įmaišiau miltus - masė bus lipni, bet gana kieta.
Kakavos batonėliams
1/3 pagrindo
3 valgomieji šaukštai natūralios ekologiškos kakavos (100 proc.)
pusė puodelio saulėgražų
3 valgomieji šaukštai kokosų miltų (papildomai prie to, kas jau buvo įmaišyta į pagrindą)
Ingridientus įmaišiau į pagrindo masę rankomis. Išklojau stiklinį kepimo indą kepimo popieriumi taip, kad ties ilgosiomis indo kraštinėmis popierius gerokai išlįstų - tam, kad vėliau išimti batonėlius būtų lengviau. Suformavau norimo storio ir lygumo masę ir palikau vietos kitiems batonėliams. Viską paruošusi indą su batonėliais palikau nakčiai šaldytuve - batonėlius supjausčiau tik ryte ir sudėjau kiekvieną į atskirą hermetiškai užsidarantį maišelį.
Batonėliams su avižomis ir žiedadulkėmis
1/3 pagrindo
3/4 puodelio avižų
3 valgomieji šaukštai žiedadulkių
2 šaukštai linų sėmenų
Kartojau procesą kaip ir pirmiesiems batonėliams.
Goji uogų ir anakardžio riešutų batonėliams
1/3 pagrindo
1/2 puodelio goji uogų
100 gr anakardžio riešutų
2 šaukštai kokoso miltų
Kartojau procesą kaip ir pirmiesiems batonėliams.
Rekomenduoju eksperimentuoti su ingridientais bei jų kiekiais - svarbu, kad batonėliai būtų gana kieti. Tik pagaminus jie gali atrodyti labai lipnūs, bet pastovėję per naktį šaldytuve tampa maloniai kietai minkšti ir prarandą pirminį lipnumą.
Pasikraukite energijos, ateina pavasaris!