ką išmoksi ant pečių nenešiosi @noregretsregrets #lithuanian #vlkk #lietuviųkalba #mokslas #komiksas #lonelyplanet https://www.instagram.com/p/Cge5LUPj6JS/?igshid=NGJjMDIxMWI=
seen from Belgium
seen from United States
seen from United Kingdom
seen from Italy
seen from United States
seen from United States

seen from United States
seen from France

seen from United Kingdom

seen from Germany

seen from Germany

seen from Germany
seen from Yemen

seen from Netherlands

seen from Türkiye

seen from Australia
seen from France

seen from Philippines
seen from Germany
seen from Czechia
ką išmoksi ant pečių nenešiosi @noregretsregrets #lithuanian #vlkk #lietuviųkalba #mokslas #komiksas #lonelyplanet https://www.instagram.com/p/Cge5LUPj6JS/?igshid=NGJjMDIxMWI=
Lietuvos aukštojo mokslo problemytės
Dabar daug kas šneka apie dideles Lietuvos aukštojo mokslo bėdas, lietuvių mokslininkų negebėjimą konkuruoti ar pristatyti lygiaverčius tyrimus tarptautinėje mokslo bendruomenėje, apie aukštojo mokslo reformos būtinybes, universitetų jungimą ir t.t. ir pan.
Tai būdama šios sistemos dalimi, negaliu nepareikšti ir savos nuomonės.
Maždaug trečiame bakalauro kurse (2009 m.) sugalvojau, kad istorijos mokslas man labai patinka, ir norėčiau save matyti būtent čia, universitetuose bei istorijos tyrimų institucijose. Dariau viską, kad šį norą išpildyčiau ir man pavyko - trečius metus dirbu Vytauto Didžiojo universitete. Kadangi dar neturiu daktaro laipsnio (jį įgysiu, tikiuosi, jau šį mėnesį), esu įdarbinta žemiausioje akademinio darbo pozicijoje - asistente. Dėstau pusę kurso ir vedu vieno dalyko seminarus.
Ko iš akademinio personalo reikalauja/tikisi universitetų vadovybė bei ŠMM:
- aukštos dėstymo kokybės;
- studentų pasitenkinimo studijomis bei karjeros perspektyvomis;
- aukštojo mokslo tarptautiškumo;
- mokslinių tyrimų ir jų rezultatų publikavimo, pageidautina - high impact factor turinčiuose užsienio leidiniuose;
- inovacijos ir dar daug visokių kitų gražių tarptautinių žodžių.
Ką už tai siūlo universitetas (ir už ką atsakingas toli gražu ne tik jis):
(vis dar laukiu likusių 37 € sukapsint į mano sąskaitą)
Kiek laiko skiriu darbui universitete:
Pagal darbo sutartį, dirbu 5 val. 24 minutes į savaitę. Realiai, per dieną (!) ruošimasis paskaitoms (kadangi kursą dėstau pirmą kartą) suvalgo apie 8-10 valandų ir daugiau. Kadangi iš universitetinio atlyginimo pragyventi neįmanoma, dirbu papildomus darbus, o miegui lieka po 1-6 valandas.
Kaip manote, ar žmogus, kuris dirba po 14-16 valandų (ir daugiau) per parą, dažnai miega vos po kelias valandas tarp darbų, gali kokybiškai atlikti dėstytojo darbą, pasiruošti paskaitoms ir jas išdėstyti? Ar jis gali rasti laiko atlikti mokslinius tyrimus, parengti ir publikuoti straipsnius? Parengti ir pristatyti pranešimus konferencijoje? Ar jis gali būti patenkintas savo darbu ir apskritai - savo gyvenimu? Man kol kas nė vienas šių dalykų nepavyksta.
Jei žinote kaip galėčiau išpildyti visus šiuos lūkesčius neatsisakydama miego arba maisto, lauksiu pasiūlymų.
O kol kas - šilčiausi linkėjimai atsakingai chebrytei Vilniuje! Žiū, kad tik dėstytojai nepasektų mokytojų pėdomis ir nekiltų koks streikas (ar bent jau itališkas streikas - oi, kaip mielai tiesiog iš tiesų skirčiau tas 5 su kapeikom valandas į savaitę; arba sabotažas, ar dar koks smagesnis įdomesnis aktas)!
Rašote kursinį ar bakalaurinį darbą?
Štai keli puikūs patarimai, kaip parašyti gražų tekstą! Juk tekstų rašymas - vienas svarbiausių istorikų darbų, ir veikiausiai dėl to, jog kai kurie tekstai - tarsi iš lentų sukalti, istorikų parašytos knygos nėra taip jau dažnai skaitomos.
Ne visi istorikai rašo apie partizanus ar XVI a. didikus. Kuomet tarp didžiųjų aistrų susipina istorija, mokslas bei mokslinė fantastika, tuomet gimsta tokie tekstai kaip šis, kurį ėmiau ir surašiau į puikiausią lietuvišką portalą Techo.lt „Žemė bus pirmasis šviesulys danguje, kuris judės ne dėl nekontroliuojamos gravitacijos, bet vedamas žmogaus proto, kuris bus įveikęs tiek gravitaciją, tiek mirtį.“ Ne, ši citata nėra iš mokslinės fantastikos romanų – tokias ateities vizijas dar XIX amžiuje kūrė rusų kosmistas Nikolajus Fiodorovas.
Ne mokykloje ir ne universitete, bet dar Sąjūdžio išvakarėse įsitikinau, kad teorija neatsiejama nuo praktikos, kad tas madingas sąvokų atskyrimas tėra nenaudėlių inteligentų propaganda, sukčių apgavystė.
Amerikos viceprezidentas šiandien viešai išaiškino globalizmo ideologiją, kurios neįstengia suprasti WEF išperėti „jaunieji pasaulio lyderiai“: konstravimas neatsiejamas nuo gamybos, kūryba — nuo sumanymų įgyvendinimo!
Apsiribojęs tik projektavimu, atitrūksti nuo problemų, prarandi pramonės įgūdžius, galop netenki ir nepriklausomybės. Pigi darbo jėga nėra pažanga — tai narkotikas. Iškėlusi savo pramonę į Kiniją, įsileidusi pigios valkatų darbo jėgos, Amerika tapo ne gudresnė, o liko kvailio vietoje. Politikų klasė ne vien korumpuota — ji neįgali, protiškai bankrutavusi.
Didieji išradėjai, pramonės pirmeiviai, laivų ir tiltų inžinieriai, klasikos ir gotikos architektai — visi dirbdavo patys, pasiraitoję rankoves ir be pirštinių, savo pavyzdžiu mokydami bendraminčius ir pasekėjus.
Lietuviui tai jokia naujiena: lietuviška pramonė visada nuosava, stambiais šeimos ūkiais, asmenine atsakomybe, jokių tarnų ir jokių ponų! Valstybė lietuviui reiškia pilies piliečių, valsčiaus valstiečių sąjungą, senbuvių dvarininkų, bendraminčių vytingų talką. Tautos talkon lietuvis stoja savarankiškai, kiekvienas savo darbu ir išmanymu, savomis lėšomis, be jokių mokesčių ir biurokratijos.
Nakties plėtra liovėsi! Išsibeigė, išsikvėpė, pasidavė. Kad ir kaip niūriai pajuodo Lietuvos padangė, politikams ir kitiems karo krankliams dar vis nepavyko galutinai suniokoti tėvynės, ir šiemet šviesa atsilaikė, Sol invictus! Solsticija (lot. sol‧stitium) — Saulės stacija, *stacia, *staibdzia ‛saulėgrįža, Saulės stovėsena, stabtelėjimas’ iš veiksmažodžių stoti, stovėti, stabdyti, staibytis, stybti, stipti (V→B ir B→P, D→T).
Sveikindamas prasidėjusia saulėgrįža, kviečiu permanyti gamtamokslę protėvių tikybą apverstai ir apšmeižtai žmonijos praeičiai suvokti. Susimąstant, kad ne parazitinės dykumų sąmonės civilizatoriai atnešė mums kultūrą, o mes esame ta pirmykštė kultūrinė (arių, indoeuropiečių) tauta, suklojusi šiuolaikinės gerovės pamatus, išradusi atsakingą nuosavybinę santvarką, skatinusią darbštumą ir kūrybinę galią, ugdžiusią orumą ir svetingumą, laidavusią santarvę ir darną gamtoje. Tauta, kurios tikyba iki krikšto buvusi ne okultinių prietarų religija su stabmeldiškomis mitologijomis, o gamtamokslė pasaulėžiūra.
Kurią ligi šiolei liudija seniausia ir sodriausia lietuvių kalba, filologų ir filosofų vadinama dieviška pačios gamtos kalba, priešistorę ir ledynmečius menanti tautosaka, tobulų melodijų, taurios eilėdaros, švarių sąskambių, gilios atminties ir švento padorumo tautos giesmės, žmonijos dvasinio paveldo brangenybe UNESCO pripažinti lietuviški kryžiai, dangaus sodai, kiti geometriniai ženklai audinių raštuose, mezginiuose, drožiniuose, visoje tautodailėje.
Jūs ką horoskopais tikite?
"Yra specifiniai zodiako poreikiai"? Jūs ką horoskopais tikite? Mokslas jau seniai įrodė, kad tai šarlatanizmas? Iš kur imate informaciją?
Q1 Ar tikite astrologija, jos prognozėmis, jei taip, tai kiek tikslios jos gali būti? ATSAKAU Kai Saulė leidžiasi mes visi žinome, kad bus vėsu, tamsa, naktis ir ieškome jaukios šiltos saugios vietos. Kai Saulė kyla žinome, kad bus šilta ir šviesu. Kai ateina tam tikra Mėnulio fazė žinome, koks bus jos poveikis. Analogiškai yra ir su kitomis planetomis bei žvaigždynais, tik jų poveikiai nėra…