Katyń (1)
Ilgas kelias
Svetimais keliais
Iš gimtinės šviesūliai vejami pulkais.
Namai verkia,
Jog jų ponai nebegrįž.
Žmonos rauda –
Jos rytoj taps našlėmis.
Ilgas kelias
Svetimais miškais –
Mirčiai į akis pažvelgti eina šviesūlių pulkai.
Bet dėja mirtis baili,
Nieks nemato akių skerdiko.
Mirtis čia stovi tylėdama šūviais,
Nes jai gėda dėl to kas čia atsitiko.
Ilgas kelias
Svetimon žemėn – gilyn.
Nors nebus vieniši jų kūnai –
Nesvarbu, juk vienija juos lemtis.
Juos palaikys ne tik griaučių bei šaknų mūrai.
Juos visa išlikūsi tauta paminės –
Degs jiems atminimo aukurai.











